Įsivaizduok, kad Tavo kasdienybė - didžiulis žemėlapis, kurio kiekvieną detalę matai prieš savo akis. Čia pat Kažkieno ranka nubrėžė vektorius, simbolizuojančius galimybių ir tolimesnės Tavo kasdienybės galimų scenarijų alternatyvas....
   Tu gali rinktis... Iš tiesų mes kiekvienas turime tokią galimybę, nes fatališkų bei 100 proc. nulemtų įvykių, negrįžtamų aplinkybių ir situacijų mūsų gyvenime yra tik viena kita. Visa kita - K R Y Ž K E L Ė S. Mes renkamės. Dar daugiau: mes patys sprendžiame, ką daryti bei kaip sugyventi net ir su tomis duotybėmis, kurių negalime pakeisti.
   Taip, rinktis iš daugybės galimų variantų, kurių kiekvienas nedemonstruoja akivaizdaus pranašumo, yra sudėtingas ir nepaprastai atsakingas reikalas. Visgi labai svarbu atskirti savo tikruosius norus nuo tų, kuriuos Tau įteigė Tavo artimiausia aplinka ar banalus inertiškumas. Kartais, vedami aklos inercijos, mes patys save įtikiname, jog norime tų pačių dalykų, kurių norėjome vakar, ypač jeigu jie pareikalavo mūsų pastangų ar kitokio indėlio.
   Pavyzdžiui, kai kas pagalvos: "kaip aš galiu nenorėti pagaliau gauti išsvajotas x pareigas prestižinėje įmonėje? Juk šitiek pinigų buvo investuota į studijas universitete...". Arba kitu atveju: "šitiek metų yra atiduota šitai sričiai!!! Kaip aš galiu ją palikti bei ieškoti savęs kitur, pradėti viską nuo nulio? Galų gale juk 45 ant nosies! Tikrai neverta blaškytis". Tam tikrais atvejais kyla grėsmė nepastebėti, jog mumyse įvyko svarbus pokytis ir iš tiesų norime kitko nei tai, kame esame, ką darome bei su kuo bendraujame.
   Tiesiog pamėgink savęs paklausti: "KO AŠ NORIU ŠIANDIEN?". Atsakyk į šį klausimą kiek įmanoma detaliau. Po to, kad ir kaip (galbūt) kvailai skambėtų, dar kartą savęs paklausk: "O KO AŠ IŠ TIKRŲJŲ NORIU?". Galimas dalykas, jog atsakydama(s) į pirmą klausimą , išdėstysi savo norus kaip savaime suprantamą eilėraštį, kurį moki mintinai. Atsakydami antrą kartą, kai kurie Jūsų kiek kitaip sudėlios savo prioritetus. Atsakei visiškai vienodai į abu kartus? Nuoširdžiausi sveikinimai.... O gal verta savęs paklausti trečią kartą? ;) Sveiko smulkmeniškumo dozė tikrai pasiteisins bei padės išsiaiškinti tai, kas Tau yra svarbu ir neeikvoti savo laiko bei jėgų ten, kur B U V O, bet nebėra svarbu. Arba yra svarbu, bet ne Tau, o, pavyzdžiui, Tavo mamai ar kitam artimam žmogui, draugei, kolegoms... O Tu tik nesąmoningai pritempinėji savo norus "už ausų" prie to, ko pagal viską turėtum norėti.
   Reikia didžiulės drąsos garsiai prisipažinti, jog iš tiesų nori visai kitų dalykų, nei iš Tavęs tikisi kiti ar pats / pati iš savęs tikiesi. O kartais tereikia tiesiog pažvelgti į viską kiek paprasčiau ir, lyg vaikas žaisdamas smėlio dėžėje, sudėlioti savo kaladėles bei smulkesnes kasdienybės daleles taip, kad susikūręs vaizdas Tave džiugintų.
​
Su MEILE, 💝🥀
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

    Juodos dėmės... Juk žinai, kiekviena(s) jų turime ;) Praeity, dabarty, mintyse... Jos pasižymi unikalia forma ir lyg antspaudai paženklina bei užrakina vieną ar kitą istoriją mūsų biografijoje.
   Jeigu Tavo vidinis dėmesys pastaruoju metu yra nuolat sutelktas į kokį nors nemalonų įvykį, nesusipratimą, kaltės ir gėdos jausmą, ligą, nepasitenkinimą artimu žmogumi ar savimi dėl kokio nors neapgalvoto veiksmo, padidėjusį svorį, Tavo iš širdies parašytą laiškelį, į kurį kažkas neatsakė, ar darbdavį, kuris Tavęs neįvertino, pasistenk visą šią sprogstančią bei Tavo gerą savijautą nuodijančią nusivylimo energiją akimirkai pristabdyti.
   Žinai, kartais yra labai svarbu sustoti ir nebemėginti vėl ir vėl keisti tai, kas nepriklauso nuo Tavo norų bei veiksmų. Sudėliok savo mintis. Atskirk šias neišvengiamybes nuo tų dalykų, kuriuos, kad ir didelių pastangų pagalba, bet visgi gali pakeisti.
   Ką daryti su tomis juodomis dėmėmis, kurios yra čia pat bei savo nepakeliamu įkyriu juodumu gadina Tau nuotaiką ar net stumia žemyn?
   Palik jas ramybėje. Jos yra didelės tol, kol "maitini" jas savo dėmesiu arba iš visų jėgų stengiesi jas užmaskuoti spalvotų guašų potėpiais. Nereikia. Nukreipk savo dėmesį kitur - į šypsenas, muzikos garsus, kavos aromatą ar tą nuostabiai paprastą rutiną - su dėkingumu pasitikti dar vieną rytą. Tu pamatysi, kaip Tavo juodos dėmės po kurio laiko pavirs į mažus juodus žirnelius ar net taškiukus.... ;)
  ❗Ir tuomet, kai ateis tam tinkamas laikas (!), kažkas svarbaus išsispręs be Tavo tiesioginio dalyvavimo. Net jeigu šiuo metu neturi atsakymų į "degančius" klausimus, pasistenk suprasti, jog tai, kas ir kaip šiandien vyksta, - paradoksaliu būdu Tau į gera...
Su MEILE, 
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.