Blog Posts - Jelena Simonova RAGANA

GARSAI...

28/8/2020

Kai sprogsta garsai..... Tie, kuriuos iki išprotėjimo užuodžia Tavo vidinis maištaujantis kritikas... Ir kitokie - plaukiantys iš Tavo karštų kunkuliuojančių gelmių bei švelniai užkabinantys įtemptas Tavo emocijų stygas, kurių vis dar neatskleidei skubančiam pasauliui.... Juk tik Tu žinai, iki ašarų pažįsti tuos melodijų srautus, kurie šiuo metu skamba Tavo ausinėse, minčių takeliuose, užpildytuose vingiuojančios kasdienybės beat'ais ir širdies virpesiuose, kuriuos generuoja Tavo jautrumo stiprintuvai...

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

PAGALIAU STABTELĖTI...

21/7/2020

Ar pažįstate jausmą, kai 24 valandos susitraukia į tamprų ir šoklų kamuoliuką, kuris atsitrenkia tiesiai į Jūsų kruopščiai sudėliotus tvarkaraščius bei sugriauna juos lyg trapų kortų namelį?...... :) Tuomet stebi šį savaiminį nekontroliuojamą vyksmą ir eilinį kartą supranti, jog gyvenimas pulsuoja ne tik judėjime, bet ir stabtelėjime...

Beje, Tu gali išmokti stabtelėti bei padovanoti pasauliui savo dėmesio trupinius ir vis dar smalsų, nuo monitoriaus ekrano pavargusį bei 3 - jų kavos puodelių išsprogusį žvilgsnį. Neturi laiko? :) Jeigu nemoki ar tiesiog kategoriškai atsisakai sustoti savo noru, tuomet, žinoma, Kai kas vis tiek sustabdys Tavo ratą, paleis į visas keturias puses nuo sukimosi greičio apsvaigusią voverę, kurią jame įkalinai, o Tau beliks skėsčioti rankomis ir stebėti, kaip griūva Tavo planai.... :) Tave gali priversti padaryti pauzę žinutė, parašyta žmogaus, kurio jau seniai pasiilgai.... Arba, pavyzdžiui, noras išklausyti tą, kuriam reikia Tavo nuoširdumo bei draugiško palaikymo.

Deja, būna ir kitaip. Mielieji, jeigu nematome nieko toliau savo nosies ir užsispyrę skubame, mėgindami nudirbti visus šio pasaulio darbus bei uždirbti visus jame "spausdinamus" pinigus, tam tikrais atvejais Aukštesniųjų jėgų ar, kam labiau patinka, Apvaizdos ranka mus sustabdo itin drastiškai. Liga, trauma ar koks nors netikėtas įvykis gerokai papurto mūsų pastatytą svarbių reikalų "skruzdėlyną" ir priverčia pagaliau susikoncentruoti į tai, kas iš tiesų yra svarbu. Kaip supratote, renkamės patys.... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

DAUG AR MAŽAI? ;)

17/7/2020

Kažkas sako, kad 41 yra labai daug.... Tai solidus ir, turint omenyje išskirtinai moterišką pasaulėjautą, ganėtinai jautrus amžius. O kai kam atrodo, jog dar visai nedaug.... ;) Niekada neturėjau minties slėpti savo biologinį amžių, nors puikiai suprantu, kad atviras deklaravimas, kad man suėjo 41, neišvengiamai iššaukia diskusijas apie tai, kaip turi atrodyti moteris, ką tik įžengusi į garbingą penktąjį dešimtmetį ir, žinoma, dar daugiau kritikos, ironijos ir kitų emociškai dosniai nuspalvintų pamokančių ar net aršių pastabų, kaip turėčiau arba neturėčiau elgtis, save pozicionuoti, rengtis, kiek yra išleista pinigų laiką pristabdančioms procedūroms ar plastinėms operacijoms, kurių bent jau iki šiol nesu darius ir pan. :) Visa tai yra lengvas triukšmas, kuris neturi jokios reikšmės atviroje akistatoje su savimi, kai nemeluodama sau pritariu vidiniam pojūčiui: aš jaučiuosi gerai :)

Mane labiausiai įkvepia suvokimas, kad šis gyvenimas yra paslaptis bei mįslė .........ir DIDŽIULĖ DOVANA :) Todėl, Mielos Moterys, spalvinkime savo rytus, dienas, vakarus ir naktis tais atspalviais, kurie čia ir dabar perpildo mūsų sielą! Nebijokime netgi šiurkščiausiose situacijose likti ištikimos sau, skleistis, žydėti, džiaugtis, imti iš gyvenimo (nesvarbu, - taurią emociją ar naują suknelę), duoti šiam pasauliui iš visos širdies ir gerai jaustis, nepriklausomai nuo to, imponuoja mums jaunystės kultas ar visiškai neskaičiuojame raukšlelių... Visos esame skirtingos. Kiekviena vadovaujamės nuosava iki ašarų pažįstamose gyvenimiškose peripetijose suformuota vertybių bei gyvenimiškų prioritetų sistema ir niekam nevalia mūsų teisti! Turime teisę gyventi taip, kaip mums patinka, net ir tuo atveju, jei tai sukelia nuostabą, juoką ar kažką erzina. Metai bėga, bet visada yra kažkas, kas tik dabar prasideda..... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

............

5/7/2020

Ypatingas laikas po sunkios darbo dienos, niekur neskubančios minutės - sraigės, kūnu bėgiojantys nerūpestingumo virpuliukai bei maloniai vėsus vakaras mylimo Kauno širdyje.... Ir, rodos, kiekviename žingsnyje pridygo pulkai kraštutinių dabartistų, įtraukiančių į savo beribius plaučius kiek aitroką dabarties dūmą bei besimėgaujančių "užvelkančiomis" penktadienio akimirkomis tarytum kokteiliu, kurio keistai stebuklingas skonis atsiskleidžia tik ČIA.... ir tik DABAR.....

Su MEILE 💕🧜‍♀️
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

.................................................

28/6/2020

Net ir ten, kur išdidžiai išsiskleidė bauginanti tamsa ir niūriausi šio pasaulio šešėliai, galiausiai prasiskverbia saulės spinduliai..... Tiesiog, neverkšlendama(s) bei nieko nekaltindama(s), surink su dėkingumu net ir ploniausias ar blankiausias Tau dovanotas šviesos gijas..... Ir jos Tavo rankose būtinai pražys mažomis saulėmis, kurios apšvies Tavo dabarties akimirkas bei tolimesnį kelią....

Kai kas, kam skirti šie mano žodžiai, būtinai supras, surinks ir sulauks... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

NAUJA PRADŽIA (PREMJERA, 2020)

22/6/2020

Šį savo NAUJĄ KŪRINĮ dedikuoju ir VILTIES SPINDULĖLIUS išlaisvinu Tau... Siunčiu drąsos impulsus atversti naująjį gyvenimo puslapį, pro ašaras nusišypsoti šiam Pasauliui bei pagaliau patikėti savimi... Siunčiu stiprybės kibirkštėles ir šviesą, jeigu Tau skauda, gyvybiškai reikia jaukaus palaikymo, šilto žodžio, maldos bei STEBUKLO visapusiškai pasveikti ir išskleisti sparnus.....

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

Melodija ir žodžiai: Jelena Simonova, aranžuotė, suvedimas ir masteringas: Donatas Tamašauskas aka Dzouns.

© Jelena Simonova, 2020.

DĖMESIO PAMOKOS

18/6/2020

Dėmesys.... Būtent šis moteriškų minčių prerijose apsigyvenęs poreikis ir alkis pastaruoju metu gana dažnai patenka į nesibaigiančių diskusijų erdvę..... Dėl dėmesio stokos kyla nepasitenkinimas santykiais, savo ruožtu elementarus vyriškas užimtumas bei nuovargis, kurie bent dalinai apsprendžia kuklesnį dėmesio demonstravimą, ir netgi kiek šaltesnis žodis priimami itin jautriai bei traktuojami kaip nemeilė.....

  Tam tikrais atvejais dėmesio reikalavimas išreiškiamas itin drastiškai, pasitelkus kraštutines bei visiškai neprognozuojamas moteriško išradingumo formas, o kartais - skolinantis konservatyvius, niekur nevedančius šablonus: baudžiant besaikiu tylėjimu ar ignoravimu arba, priešingai, garsiai šaukiant, kaltinant prisiminus net ir mažiausius praeities "paslydimus", bei garsiai formuluojant iš anksto "pagamintus" ultimatumus, kurie tiesiogiai arba "tarp eilučių" ištransliuoja besąlygišką moters įsitikinimą, jog vyriškame prioritetų sąraše būtent ji turi būti pirmoje vietoje.....

  Kiekvieną kartą, kai klausimas apie moters vietą vyro gyvenime pasiekia mane asmeniškai, tenka išlaikyti pauzę.... :) Aš nuoširdžiai bijau įžeisti kiekvieną moterį, kuri yra šventai įsitikinusi, jog jos partneris, besirinkdamas tarp jos bei laisvalaikio praleidimo su draugais, vienareikšmiškai turi nuspręsti jos naudai, priešingu atveju ji jausis nemylima. Tokiais atvejais moteris vyrui užkrauna nelengvą užduotį: užpildyti visas spragas, kurios susikūrė dar vaikystės laikais, pradedant jos nevisavertiškumo kompleksu ir baigiant emociniu nestabilumu, reguliariai ūmėjančiu vidiniu nerimu bei baimėmis. O juk visa tai moteris turi spręsti pati. Kiek sunkokai man sekasi suprasti ir tuos moteriškus argumentus, kuriais grindžiamas hiperbolizuotas moters sudievinimas ir moteris dviejų žmonių santykiuose iškeliama aukščiau visko.

  Įdomus dalykas: bet koks partnerės (ir, beje, partnerio) sudievinimas bei idealizavimas ilgainiui iššaukia priešingą reakciją ir tuomet viskas apsiverčia aukštyn kojomis: tas, kuris skaudžiai nuleidžiamas nuo pjedestalo, pradeda reikalaukti dėmesio, kurio gauna vis mažiau ir mažiau, savo ruožtu išsilaisvinęs partneris, besimėgaudamas laisvės skoniu bei "praregėjimu", bando kompensuoti prarastą laiką, nuo šiol skirdamas jį išskirtinai savo poreikiams, draugams, televizoriui bei kitiems apleistiems įpročiams...... Tuomet kai kas, jausdamas šiurkštų žemės paviršių po kojomis, nusprendžia pasukti skirtingais keliais.... Arba, jeigu šio sprendimo įgyvendinimą apsunkina finansinės problemos, atsakomybė už vaikus bei baimė išeiti į nežinią, pasirenkama likti kartu ir kruopščiai kaupti nuoskaudas dėl nevykusių santykių......

O kai kam pasiseka pažvelgti į savo nusivylimų grandinę kitu kampu ir ...... tarytum susitikti iš naujo su savo gyvenimo partneriu. Juk galima išmokti su juo bendrauti žemiškai ir realistiškai. Tuomet dėmesys rodomas ne pagal nustatytą tvarkaraštį ar baiminantis, jog "antroji pusė" jo negavusi iškels eilinę sceną, bet tiesiog todėl, kad nuoširdžiai norisi pradžiuginti, nustebinti ar apkabinti....

Galiausiai, mano giliu įsitikinimu, moters vieta visai ne ten, kur lokalizuoti vyriškų ambicijų padiktuoti tikslai.... Šiuo atveju ji lyg debesis juos užstoja, todėl anksčiau ar vėliau vyrui iškyla noras ją patraukti į šoną..... Kur kas vertingesnė, garbingesnė bei STABILESNĖ moters vieta yra ŠALIA vyro, mažų mažiausiai netrukdant jam siekti jo užsibrėžtų tikslų ir nekaltinant, jei tam tikrais atvejais (ar kiek dažniau) mieliau renkasi vyrišką draugiją ar krepšinį...... O jeigu ir pačios kiek atpalaiduojame mechanizmą, priverčiantį skaičiuoti mums rodomo dėmesio perlus bei vertinti, ar pakankamai jų gavome iš savo partnerio, ir nukreipiame savo dėmesį kitur, būtinai atrandame nišas, kuriose mums smagu augti bei skleisti savo moteriškumą, ir, veikiant tam tikriems laiko patikrintiems dėsniams, jaučiamės savipakankamos bei mylimos. Tuomet dėmesio trūkumo problema savaime išsisprendžia.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

KOSMINĖ JI....... ATĖJO LAIKAS

25/5/2020

Visada jaučiau ypatingą ryšį su užrašytu žodžiu, kurio būties statiškumas paradoksaliu būdu išlaisvina tiek daug energijos, judėjimo ir gyvybės...
Užrašytas žodis tam tikrais atvejais sukuria stebuklus, steigia planetas ir pasaulius bei atveria naujų patirčių, praeities, dabarties bei ateities horizontus....
Įkvėpimo ir smalsumo pagauta, pasinėriau į užrašyto žodžio karalystę bei sudalyvavau rašinių konkurse.... :)

Nuoširdžiai dėkoju visiems už mane sirgusiems. Šiame konkurse nuskyniau I - ĄJĄ VIETĄ. Ir, žinoma, dėkoju projekto "KOSMINĖ JI" organizatoriams :) Žemiau rasite mano parašyto autobiografinio kūrinio tekstą.

"KOSMINĖ JI. Nenugalima. Kiekvienu gestu bei sielos krustelėjimu atsigręžianti į pasaulį, kuriame net ir mažiausias būties daleles bei molekules persmelkia Jos išlaisvinta viltis. Ir tuo pačiu KOSMINĖ JI - žemiška bei trapi, dvelkianti rasotų vilkdalgių švelnumu...
Aš žinau, kad vilties užuomazgos gyvena mūsų esybių gelmėse – ten, kur Tu ir aš esame labiausiai pažeidžiamos.... Aš turiu milijoną ir dar vieną priežastį teigti, jog Tu pati gali įžiebti vilties kibirkštėlę giliausiame savo esybės taške bei sukurti stebuklą. Fizinė negalia, kuri paženklino mano lietingą vaikystę, kaip daugelis įsivaizduoja, nesuderinama su grožiu. Vis stipriau mane sukaustantis jos vaiduokliškas šleifas, nepalikdamas nė lašo vilties, reikalavo žūtbūt slėpti atrofavusius nepaklusnių kojų raumenis. Cerebrinio paralyžiaus pėdsakus begėdiškai išduodančios grimasos veide virto vienatvės nuosprendžiu, kuris daugelio laikomas savaime suprantamu suvaržytos būties atributu.
Tačiau aš troškau sulaužyti šią sustabarėjusią ir voratinkliais apaugusią nevilties schemą, sudaužyti ją į šipulius! Galiausiai priešinimasis šiam apgailėtinam pasmerktumui bei slėpimuisi sužadino sprogimą: aš išrėkiau su gailesčiu į mane spoksančiam pasauliui, jog GROŽIS GALI IR TURI TEISĘ BŪTI KITOKS! Aš troškau atrasti būties formulę, perdaryti šį pasaulį ar iš naujo jį sukurti, kad tai įvyktų!
Aš nebeatsimenu pirmųjų šamaniškai vaikiškų užkalbėjimų, į kuriuos lyg šviesos debesį „įvyniodavau“ mamos verdamas pieniškas bei daržovių sriubas, paversdama jas grožio „eliksyrais“. Tai buvo amžinam slėpimuisi pasmerktos mergaitės, kuri norėjo būti graži, stebuklo šauksmas. Juk KOSMINĖ JI, įgavusi vilties konsistenciją, jau tada tekėjo mano venomis. Aš atidengiau simetrijos nepažįstančias kojas, kurios net ir paliestos diagnozės, nuo pat pradžių buvo „paruoštos“ radikaliam moteriškumo teigimui bei kosminių aukštakulnių avėjimui, kurių pagalba pagaliau išmokau atlikti fizinės reabilitacijos pratimus ir galiausiai - pilnavertiškai judėti.
Šis sprogimas įvyksta, kai Tau labiausiai skauda. Jis įžiebia virš Tavo pasaulio vilties žvaigždes bei įvelia į Tavo plaukus pačius geriausius elfus bei fėjas. Tuomet Tavyje bunda KOSMINĖ JI ir Tu žinai: VISKAS BUS GERAI!"

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

------------------------------------------------------
Šio projekto organizatorių "Fi clinica" puslapyje rasite daugybę nuostabių kitų autorių parašytų kūrinių, kuriems įkvėpė KOSMINĖ JI :)
https://m.facebook.com/ficlinica/?tsid=0.03727713814458222&source=result

...................................

22/5/2020

Jei tik atsiversi šiam nenuspėjamos gamtos stebuklui, spalvų bei aromatų šelsmui ir jei tik leisi, žydėjimas bei alyvų žiedų kekėmis išmarginta gegužės pergalė prieš žiemos vaiduoklius įkvėps Tave atlikti šį svarbų žingsnį..... Kurį? Giliai širdy Tu žinai.... ;)

Juk kažkam reikia prisiruošti dėlioti svarbius akcentus rengiant baigiamąjį darbą. O kai kas turi peržengti savo nesibaigiantį "tingiu" bei užpildyti praeitų metų deklaraciją.

Kažkam teks "perlipti" per save ir ištarti kitam žmogui žodžius, kurie bado spygliais, sukuria slegiantį nepatogumo jausmą, bet visgi turi būti išsakyti, kad pagaliau pasiektų savo adresatą.....

Kažkas sukurs nuostabią pavasario karalystę, sodindamas žydinčius krūmus ir smulkesnius augalus šalia namų esančiame darželyje arba įmantriais raštais išpuoštuose vazonėliuose.... O kai kurių jau seniai laukia perpildyta spinta, kuri, kaip pasirodė, nėra guminė bei kurios valdose pats metas suorganizuoti kuo rimčiausią reviziją....

Kai kam būtent dabar svarbu susiimti, sukaupti visus išsilaksčiusius valios likučius ir apleistas atsargas bei atsisakyti saldžių pagundų ir prisiversti reguliariai sportuoti....

Kai kam teks išverkti prisikaupusį skausmą ir nusivylimą bei paleisti tą, kuriuo arba kuria labiausiai tikėjo.... O kai kam teks išlaisvinti savo didžiausią kantrybę ir laukti....

Kažkas turi pagaliau stipriau pritvirtinti jau kurį laiką klibančią pilkomis dulkėmis nusėtą lentyną prie sienos, kad nereikėtų bijoti, jog vieną dieną, neatlaikydama neperskaitytų knygų svorio, nukris....

Beje, kažkam sąžinė kužda, jog karantinas tęsiasi jau ne pirmą mėnesį, o šios knygos, kurių pirkimas dar taip neseniai atrodė būtinas, taip ir liko neperskaitytos. Metas atsiversti pirmąjį puslapį... ;)

Kiekviena(s) kažko nepadarėme ;) Todėl siunčiu Kiekvienam ir Kiekvienai tūkstančius drąsos, valios, įkvėpimo, entuziazmo bei viso to, ko labiausiai trūksta, kibirkštėlių, kad pagaliau žengtumėte svarbų žingsnį bei padarytumėte tai, kas šiandien yra svarbu :)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

............................................................

2/5/2020

Neretai į mane kreipiasi žmonės visai ne dėl savęs, bet dėl jiems brangaus žmogaus, kuris skęsta beprasmybės jūroje, neranda ramybės bei vietos šiame (jo žodžiais kalbant) vis labiau išsigimstančiame pasaulyje ir, rodos, niekas negali jam padėti išbristi iš intelektualinio ar kitokio pesimizmo brūzgynų, savo ruožtu jo pasikartojantys atsisveikinimai su gyvenimu primena "paskutinį" Lietuvoje garsios grupės koncertą.

Hm... Kai grėsmingai apsinuogina nebūties vibracijos, susijusios su nepažįstamo žmogaus mintimis pasitraukti iš šio pasaulio, atsakomoji vidinė reakcija iššaukia instinktyvias pastangas sustabdyti bet kokius į savidestrukciją nukreiptus impulsus. Tačiau tai trunka tik kelias akimirkas......

Aš puikiai atsimenu tuos laikus, kai studijų universitete metais, dirbdama savanore konsultante "JAUNIMO LINIJOJE" prie psichologinės pagalbos telefono, pajutusi nesuvaidintas beviltiškumo natas, akimirksniu nustumdavau į šoną bet kokias tipines konsultavimo schemas, kurių buvau išmokusi paruošiamųjų programų metu, bei įsiklausydavau į paskambinusio žmogaus širdies melodiją..... Tais laikais aš niekada nesusimąstydavau apie galimas manipuliacijas manimi ar kitais žmonėmis, kurie figūruoja to žmogaus gyvenime. Aš, nieko nekvestionuodama, paskambinusį žmogų priimdavau su viskuo. Praėjus geram pusvalandžiui, mes jau kartu dainavome jo arba jos širdies melodiją, - kiekvienas savo partiją, sukurdami naujas prasmes atveriantį rezonansą. Pasaulis kitame laido gale (tuo metu kabinete buvo fiksuotas ryšys), lyg apšviestas viena po kitos gimusių žvaigždučių, pasidarydavo šviesesnis....... Buvo gera ir nuoširdu.

Kartais savęs klausiu, kodėl aš dabar į tokius beviltiškus atvejus reaguoju kitaip? Kodėl atvirai deklaruoju ties pavojinga riba balansuojančio žmogaus artimiesiems, jog matau prasmę dirbti su juo tik tuo atveju, jeigu jis pats yra motyvuotas sau padėti ir demonstruoja bent minimalias pastangas? Kaip bebūtų, aš niekada nedirbu su žmogumi tarpininkaujant jo artimiesiems ar draugams, kad ir kaip dėl jo nerimautų. Aš esu sakiusi žmogui, jog neturiu jam ką pasakyti, jei tik išgirsdavau, kad viskas yra š*dina ir jis atvyko tik todėl, kad jo artimieji jo to prašė atsiklaupę. Tiems, kurie atkakliai tvirtina, jog gyvenimas yra beprasmis, o pasaulis - neteisingas, tiesiog sakau, jog jie turi teisę taip manyti ir aš tikrai nesiruošiu ginčytis ar įtikinėti, jog yra kitaip.

Neslėpsiu, žmogui, kuris daug metų psichologiškai terorizavo savo artimuosius, kas antrą dieną su virve rankose sukdamas ratus aplink kieme augantį medį, bei bandžiusiam ant to paties baimės dėl jo gyvybės "kabliuko" užkabinti ir mane, ramiai pareiškiau, jog jam iš tikrųjų būtų geriau nusižudyti..... Išvertęs akis pasibaisėjo mano "rekomendacija". Niekas iki šiol nebuvo jam to sakęs. Beje, šiandien jis gyvas ir sveikas. Kai artimieji nustojo reaguoti į jo "pasivaikščiojimus" su virve, toks elgesys pradėjo retėti ir galiausiai nebepasireiškė.

Tie, kurie nekenčia gyvenimo, - nėra tas kontingentas, kurį pulčiau gelbėti. Nes tokiais atvėjais, išplėšus iš žmogaus širdies šią neapykantą, jam iš tiesų daugiau nieko nebelieka. Tačiau aš pasiryžusi atiduoti visa save tiems, kurie aistringai myli gyvenimą, bet yra parklupdyti. Aš noriai padedu tiems, kurie sunkiomis aplinkybėmis kabinasi į viltį ir, lyg spręsdami sudėtingiausią bei jautriausią savo gyvenimo kryžiažodį, bando surasti išeitį. Aš padedu tiems, kurie sugeba matyti už tamsių nevilties debesėlių pasislėpusią saulę.... Aš puikiai suprantu, kad depresija tam tikrais atvejais yra ne gyvenimo būdas ar pretekstas palengvinti savo kasdienybę bei statyti "ant blakstienų" artimuosius, bet liga, pasižyminti jai būdinga specifine simptomatika bei reikalaujanti atitinkamų intervencijų ir terapijos. Aš noriai reaguoju į tokius atvejus. Galų gale, nespėdama fiziškai atrašyti į visas žinutes bei laiškus, aš visgi puikiai suprantu, kad tam tikrais atvejais žmogus tiesiog nori būti išklausytas bei išgirstas.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.