Blog Posts - Jelena Simonova RAGANA

TRANKŪS SAPNAI, APSIGYVENĘ MANO MUZIKOJE

30/12/2019

Intensyvus ritmas bei „triukšmas“ muzikoje taip pat gali būti jautrus..... Ir net labai..

SAPNAI / Jelena Simonova RAGANA

Muzika, žodžiai ir atlikimas: Jelena Simonova

Štai ir dar viena mano sukurta bei atlikta daina, - kaip man jau pasidarė įprasta ironizuoti, - „dėmelė“ iš mano kūrybinės biografijos. 1997 metai…. Įrašinėdama savo albumą, tam tikrais atvejais įrašų studijoje pasilikdavau iki gilios nakties. Tuo metu ten viešpatavo visiškas chaosas. Televizijos ekrane matyti veidai keisdavo vieni kitus…. Aš iš tiesų tuo metu balansuodavau tarp sapno, fantazijos ir realybės. Toks gyvenimo tempas kuriam laikui išplėšė mane ne tik iš mano kasdienės rutinos, bet ir iš man įprasto bei nuo ankstyvosios vaikystės laikų iki ašarų pažįstamo atskirtumo jausmo gniaužtų. Visgi muzikoje, kad ir tokioje trankioje, kaip pavyzdžiui ši, aš į jį vėl ir vėl atsigręždavau. Patikėjus muzikai vienatvės virpesius bei transformavus ją į melodiją bei tekstą, ji suspindėdavo visiškai naujomis spalvomis.

Pasikartosiu: galutinis kūrinio išsipildymo rezultatas švelniai tariant prasilenkdavo su pirmine idėja, kurios užuomazgos tiesiog kunkuliuodavo mano vidiniame pasaulyje…. Realybėje viskas galiausiai skambėdavo visai kitaip nei įsivaizdavau…. Duoklė laikmečio padiktuotam skoniui. Komercijai…. Kaip bebūtų, tai dalis manęs….

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

NAUJIEJI METAI IR SVAJONIŲ ĮGYVENDINIMO MENAS

29/12/2019

Naujieji metai tradiciškai pasitarnauja kaip puiki proga užversti praėjusio laikotarpio gyvenimo puslapį ir atsikratyti to, kas mums trukdo harmoningai sąveikauti su aplinkiniu pasauliu. Dėl šios priežasties būtent Naujieji metai daug kam virsta atskaitos tašku, kai prisiekiama suformuoti naujus įpročius, integruoti juos į savo kasdienybę ir tokiu būdu atsakingai sąmoningų pastangų pagalba pagerinti savo gyvenimo kokybę. Dar daugiau: Naujieji metai kai kuriuos mūsų stebuklingai įkvepia žengti pirmuosius žingsnius savo svajonės link…..

Nors Naujųjų metų slenkstis daugeliu atvejų padeda įveikti psichologines kliūtis, trukdančias išsikelti naujus gyvenimo tikslus bei jų siekti, visgi neretai “pakiša koją” banalūs žmogiški faktoriai: tingėjimas, noras viską nukelti ateičiai, pavyzdžiui kitam pirmadieniui, arba užvaldo įkyri mintis ir juodasis velniukas, tupintis ant kairiojo paties, ragina nepersistengti, išsižadėti duotų pažadų vien todėl, kad besąlygiškas jų laikymasis bei vykdymas pareikalauja geležinės kantrybės, griežtos disciplinos ir milžiniškų valios pastangų.

PIRMIAUSIA LABAI SVARBU AIŠKIAI ĮVARDYTI SAVO SVAJONĘ, SUFORMULUOTI NAUJUS TIKSLUS BEI NAUJUS ĮPROČIUS, KURIUOS NORITE ĮTRAUKTI Į SAVO KASDIENYBĘ.

Tinkamai suformulavus tikslą ar naujus įpročius, reikėtų atidžiai stebėti savo savijautą ir emocijas. Jeigu svajonės realizavimo procesą lydi baimė, tarkime, Jūs nuolat galvojate, kas bus, jeigu nepavyks, arba ką kiti apie Jus pagalvos, jei nepasiseks ir pan., tuomet tikslą įgyvendinti būna kur kas sunkiau, savo ruožtu svajonės lieka svajonėmis. Kad ir ką žmogus pradėtų savo gyvenime, kad ir kokių tikslų siektų, jokia iniciatyva nepasiteisina visiškai, jeigu bijoma.

BAIMĖ NĖRA TINKAMAS ATSKAITOS TAŠKAS ĮGYVENDINANT JUMS SVARBIUS POKYČIUS!!!

Dėl šios priežasties pirmiausia pamėginkite prisijaukinti savo tikslą, svajonę ar įprotį, kurį trokštate išsiugdyti. KAIP TAI PADARYTI? Gali padėti pokalbiai su geranoriškai nusiteikusiais žmonėmis arba tinkama psichologinė literatūra. Pasistenkite liguistai neprisirišti prie rezultato, kurio siekiate, išlaikykite konstruktyvią ramybę. Tiesa, ŠIEK TIEK ĮTAMPOS YRA SVEIKA!!! Ji motyvuoja veikti ir atlikti kiekvieną veiksmą maksimaliai gerai.

Neperkraukite smegenų dideliu informacijos srautu, antraip greit perdegsite. Reikalingų žinių gali suteikti tam tikri kursai, literatūros, straipsnių skaitymas. Rekomenduojama rasti bendraminčių, su kuriais būtų galima diskutuoti aktualiomis temomis, dalytis patirtimis ir t. t. Tiek būtinų žinių, tiek įkvėpimo gali suteikti kitas asmuo, kuriam jau pavyko pasiekti savo tikslus. Juk dauguma dabar sėkmės lydimų žmonių kadaise viską pradėjo nuo nulio, tad jie tikrai turi ką papasakoti. Be to, būtent jie neretai įkvepia naujiems iššūkiams, parodydami savo pavyzdžiu, jog viskas yra įmanoma!!! Ir, žinoma, radikaliai priešingai mus veikia pesimistiškai nusiteikę žmonės. Neleiskite, kad jie Jums “apkarpytų sparnus”. Dar geriau: bent jau svajonės įgyvendinimo proceso pradžioje neaptarinėkite savo planų su tais žmonėmis, kurie nemoka svajoti, netiki Jumis bei tuo, kuo Jūs kvėpuojate.

Ir galiausiai: nors dauguma žmonių naujų metų tikslus imasi įgyvendinti tik po Naujųjų metų šventės, iš tiesų tai reikėtų daryti anksčiau – vieną ar kelis veiksmus atlikti likus savaitei ar bent kelioms dienoms iki jų. Tam ypatingai tinka dabartinė Mėnulio faze bei augantis Mėnulis apskritai. Kuo dažniau įgyvendinus vieną ar kitą užduotį bus džiaugiamasi, tuo didesnė tikimybė, kad svajonė išsipildys.

GEBĖJIMAS DŽIAUGTIS SAVO PASIEKIMAIS "GAMINA" SĖKMĖS VITAMINUS!!! ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

MANO MUZIKA ARBA KŪRYBINĖS BIOGRAFIJOS "DĖMĖS" ;)....

27/12/2019

Mielieji, būdami kantrūs bei sulaukę priedainių, išgirsite mano balsą :)

MEILĖS UGNIS / Jelena Simonova RAGANA (& Mr. F)

Muzika: Jelena Simonova.
Dainos tekstas: Jelena Simonova ir Mr. F. (1996-1997 m.m. įrašas).

Kažkada tolimais 1996-1997 m. m. Lapėse įsikūrusioje įrašų studijoje "MA" mėginau įrašyti savo jautrias muzikines idėjas. Nors jaučiausi pakankamai brandi ištransliuoti pasauliui tai, ką jaučiau bei tai, kas sudrebindavo visą mano esybę iki pat kojų pirštų galiukų, tenka pripažinti, kad muzika tuo metu kitaip nei dabar tekėjo mano venomis.... Bet aš vis tiek kūriau dainas....

Savo muzikinėje "skrynelėje" turėjau kelis šimtus dainų. Tačiau kai tik mano rankose atsidūrė techninės priemonės, kurių pagalba savo muzikines idėjas galėjau paversti muzika, nuo pat pirmos akimirkos aplankė didžiulis nusivylimas: aš supratau, kad visiškas išsipildymo jausmas yra amžina siekiamybė. Hm.. Jis tiesiog neįmanomas!!!

Aš visada jaučiau didžiulį kontrastą tarp to, kaip mano gryna ir visiškai nesukomercinta idėja skambėjo manyje bei to padriko visuomet neišbaigto rezultato, kurį galiausiai išgirsdavau, įrašiusi eilinį kūrinį savo albumui. Nors iki studijų universitete turėjau mokymosi patirties vaikų muzikos mokykloje, vėliau - J. Gruodžio konservatorijoje (pabaigiau du kursus), visgi turiu pripažinti: aš niekada nebuvau dainininkė. Aš niekada ja nebūsiu!!! :) Galbūt todėl, bėgant laikui, neišsaugojau nė vienos kasetės originaliais viršeliais bei logotipais.

Apie devyniasdešimtųjų metų vidurį lietuviškos muzikos industrija buvo itin aktyvi ar net, sakyčiau, agresyvi, tad populiariosios muzikos padangėje, TV laidose bei TOP dešimtukuose ir dvidešimtukuose kas mėnesį "apsireikšdavo" daugybė naujų atlikėjų, savo ruožtu šviežiai "iškeptų" albumų leidybos apimtys tuo metu peržengė visas įsivaizduojamas ir neįsivaizduojamas sveiko proto ribas. Aš buvau viena jų :) Nors abu mano albumai buvo išleisti (mažais tiražais) ir kai kurios dainos kurį laiką buvo transliuojamos radijo stočių, aš visgi stipriai priešinausi bet kokiam manęs populiarinimui, nes mano dainos mano reiklioms ausims skambėjo kitaip nei norėjau, savo ruožtu vidinis, manyje gyvenantis muzikos kritikas, maištaudamas, baigė mane "suėsti" už kiekvieną garsą bei natas, į kurias paskubomis įrašinėdama tuos kūrinius, nepataikydavau. Galiausiai pasislėpiau, bandydama savo pačios kūrybos dainas drastiškai „atskirti“ nuo savęs... Dėl šios priežasties jų ilgai, net iki dabar nebuvo įmanoma rasti interneto platybėse, nors slaptame archyve likusias dainas kartais leisdavau perklausyti savo artimiems draugams.

Laikas bėga.... Ir žinote ką? ;) Kažkodėl aplankė noras apsaugoti šias mano kūrybinės biografijos "dėmes" nuo visiško išnykimo, todėl iš pagarbos savo vėlyvosios paauglystės entuziazmui bei bemiegėms naktims, šiuolaikinių programėlių pagalba nusprendžiau išsaugoti kelias dainas.

Štai vienas mano sukurtų bei įdainuotų (priedainyje) kūrinių :)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

ŠV. KALĖDŲ "PRIEŠISTORĖ": TAMSIAUSIA METŲ NAKTIS ATVERIA ŽIEMOS SAULĖGRĮŽOS STEBUKLUS

21/12/2019

Gruodžio 22 d. 06:19 prasideda ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA. Senosiose kultūrose tai yra viena pagrindinių sezoninių švenčių, nes po ilgiausios metų nakties laipsniškai daugėja Saulės šviesos, savo ruožtu, artėjant pavasariui, kiekviena naujai išaušusi diena džiugina ne tik saulėtu rytu, bet ir šiluma. Šios duotybės lyg nektaras prasiskverbia į žemės paviršių, sužadina joje augimo procesus bei derlingumo jėgą, be kurių neįsivaizduojama gyvybė šioje žemėje. Archajinės kultūros žiemos saulėgrįžos šventę siedavo su Saulės Dievo gimimu arba, tiksliau, atgimimu, mat, sukantis metų ratui, Jis atgimsta vėl ir vėl.... Drauge su juo atgimsta ir visa Kūrinija.... Atitinkamai, krikščioniškoje tradicijoje Saulės gimimo motyvą pakeičia Gėrį bei Išganymą žmonijai dovanojančio Kristaus gimimas.

Beje, archajinė žiemos saulėgrįžos šventė numano netiesioginį Saulės simbolikos pasireiškimą. Kadangi Saulė siejama su šilumos bei visokeriopo gėrio pasauliui dovanojimu, švenčiant žiemos saulėgrįžą arba Šv. Kalėdas, šis sakralus dovanojimo judesys atgimsta žmogiškoje plotmėje: mes suartėjame, linkime vieni kitiems laimės ir ruošiame dovanas savo artimiesiems. Beje, Kalėdų Senelis su didžiausiu dovanų maišu, skriejantis po pasaulį stebuklingimis rogėmis, tėra viena dosnaus Saulės Dievo personifikacijų. Savo ruožtu, remiantis senovės lietuvių pasaulėžiūros vaizdiniais, Saulę, o kartu su ja - džiaugsmą bei naujojo gyvenimo ciklą ant savo ragų atneša Elnias devyniaragis.

Kadangi žiemos saulėgrįža simbolizuoja kokybinį laiko pertrūkį, išlaisvinantį šviesos bei atgimimo viltį, senovėje buvo atliekamos apeigos, simboliškai atkartojančios šviesos įžiebimą ir jo sužadinamus augimo bei atgimimo procesus. Šiuo tikslu ilgiausią metų naktį, užbaigiant metų ratą, tradiciškai buvo deginamas praeitų metų ritualinės malkos likutis ir, atitinkamai, jo ugnimi įžiebiama bei deginama Naujųjų metų malkos dalis, simbolizuojanti pradžią, naująjį metų ratą, naujų iniciatyvų bei išsipildymų liepsną. Praėjus metams, švenčiant naują žiemos saulėgrįžą, ši malka taip pat deginama tam, kad jai sudegus simboliškai būtų įžiebta nauja.

Pasaulis, pasinėręs į tamsą bei šaltį, lėtai, bet užtikrintai juda besiskleidžiančios šviesos bei į kiekvieną gyvą ląstelę prasiskverbiančios šilumos link.... Linkiu kiekvienam ir kiekvienai pajusti šį nuostabų vyksmą ir atverti savo širdį naujoms pradžioms bei vilties stebuklui....

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

PENKTADIENIS, 13-OJI: ŠĮ KARTĄ – PILNATIS ;)

12/12/2019

Remiantis pseudomoksliniu aiškinimu, Prancūzijos karalių Pilypą IV –ąjį galime pagrįstai laikyti tikruoju PARASKAVEDEKATRIAFIBIJOS kaltininku. Šiuo terminu, kurį vargu ar kam pavyktų atkartoti iš pirmo karto, vadinama fobija, pasireiškianti intensyviai patiriama penktadienio 13 – osios dienos baime. Įdomu, jog ji turi didelės įtakos ją patiriančiajam būtent šia diena: vengiama naudoti įvairias transporto priemones, abstrahuojamasi nuo svarbių sprendimų priėmimo, ribojamas bendravimas. Tam tikrais atvejais žmogus, paveiktas mįslingos penktadienio 13 – osios dienos baimės, visiškai iškrenta iš įprastos kasdienybės srauto bei konteksto. Įsivaizduokite, viskas tik dėl to, kad Prancūzijos monarcho pasirinkta diena garsiajam Tamplierių ordinui suimti buvo spalio 13-oji, kuri 1307 m. sutapo su penktadieniu. Tikima, jog būtent nuo tada penktadienio bei 13 – osios mėnesio dienos kombinacija yra paženklinta siaubingos reputacijos bei itin baisių įvykių bei globalių katastrofų šleifu.

PENKTADIENIO, 13 – osios dienos, iš vieno amžiaus į kitą keliaujantis „baubas“ suformavo įprotį preciziškai fiksuoti, kas nutiko būtent šią dieną. Tačiau, jeigu būtų vedama patikima statistika, leidžianti įvertinti, kiek nelaimių nutiko kitomis kalendorinėmis konfigūracijomis, pavyzdžiui, trečiadieniais, sutampančiais su 13 – ąja mėnesio diena, arba penktadieniais, sutampančiais su 25 –ąja mėnesio diena, įsitikintume, jog kiekvienam šių atvejų būtų pagrindo sukurti „nelaimių dienos“ reputaciją. Visgi nesureikšminant legendų bei iracionalių baimių sukurto egregoro, šią dieną galima praleisti aktyviai bei produktyviai, kaip ir daugelį kitų.

Šį kartą PENKTADIENIS, 13 – oji diena, nuspalvinta papildomos aplinkybės – PILNATIES (nuo 01:33 VĖŽIO ŽENKLE). Kas iš to? Tik tiek, kad, jeigu iš tiesų bent kiek prisibijote šios kraupiomis legendomis apipintos dienos, pirmiausia atkreipkite dėmesį į tuos įsisenėjusius ar naujai susikūrusius rūpesčius, kurie susiję su Jūsų namais, buitimi, na ir, žinoma, nepamirškite namiškių ir šeimos narių, mat jie irgi gali pareikalauti kur kas daugiau Jūsų dėmesio bei dalyvavimo nei įprastai. Beje, šį kartą pirmosiomis 13 – os dienos minutėmis Saulė, Pietų mazgas, Venera, Jupiteris, Saturnas, Plutonas bei mažoji planeta - Cerera taip pat atsidūrė IV – ajame (Vėžio ženklą atitinkančiame) astrologiniame būste, kuris simbolizuoja namus bei šeimą. Kiekvienas impulsas, sufleruojantis jog kažką reikia pataisyti, pritvirtinti, išvalyti, sutvarkyti, nupirkti ir pan. sprendimo pareikalaus čia ir dabar. Jeigu nukelsite sprendimą kitai dienai, gali tekti turėti reikalą su kur kas globalesne problema, rimtesniu gedimu ir pan. Pavyzdžiui, jeigu šiandien nepritvirtinsite klibančių lentynų, jos artimiausiu metu nukris ir sudaužys Jūsų akiai mielą vazą. Nėra kažin kokia bėda. Bet juk kur kas paprasčiau tvirtai prisukti tuos kelis varžtus, tiesa?

Taip pat nereikėtų kitai dienai nukelti artimo žmogaus inicijuojamo pokalbio, Jūsų šeimos narių išklausymo, jeigu kuris nors jų to pageidauja ar jų transliuojamų poreikių paisymo, priešingu atveju išprovokuosite gana stiprią bei jautrią reakciją, kuri pasireikš, beje, ne 13 – ąją dieną, bet kiek vėliau ir gana stipriai. Visi šios dienos nesusipratimai tarpasmeninių santykių srityje greičiausiai atliks „paskutinio lašo“ funkciją. Jeigu jaučiate, jog vedami audringų emocijų ar galbūt visiškai to nenorėdami kažką įžeidėte, atsiprašykite. To taip pat nereikėtų nukelti kitai dienai ;) Būkite atidūs, pastabūs bei geranoriški, tuomet penktadienis, sutapęs su 13 -ąja diena, bus viena jaukiausių šios žiemos dienų.

HUMORISTINĖ MAGIJA (kažkada perskaityta interneto platybėse !!!): jeigu 13 kartų sklandžiai ištarsite žodį PARASKAVEDEKATRIAFIBIJA, penktadienio 13 – osios dienos generuojamos nesekmės ir nelaimės Jūsų nepasieks!!!

P. S. O man asmeniškai PENKTADIENIS 13 – oji diena yra viena mieliausių. Jau daugybę kartų esu rašiusi, jog, kaip ir priklauso raganai (juokauju :)), esu gimusi 13 d. (liepos mėnesį), penktadienį – per pilnatį ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

..........................................................

11/12/2019

Laimė yra trapi..... Ji vaikšto basa arba avėdama kosminius aukštakulnius. Klausosi muzikos, kuri gimsta paribiuose - drėgnoje cokolinių aukštų vienumoje ir saulės apšviestų plačių padangių skliautuose ir šoka ten, kur laukinis jausmas atsiskiria nuo ritmo... Ji guodžiai skaito Tavo gyvenimo prozos ištraukas ir runų paliktus pėdsakus, braukia sūrias ašaras, iškeisdama jas į lietų.... Ji perduoda angelams Tavo maldas...... Ir beveik niekada nevalgo desertų..... Nes juos visus atiduoda Tau.

Įsimintiniausių žiemos akimirkų bei gražių atradimų :)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

TU ir JIE: TIK PRIEŠ SROVĘ ?....

7/12/2019

Minioje, kurioje pulsuoja tūkstančių žmonių anonimiškumas, susikuria tiesiog tobulos sąlygos patirti išganingą atskirtumo jausmą. Tuoj paaiškinsiu, ką turiu omenyje. Minia neretai sukuria savitas akistatos su savimi taisykles, kurioje esi pats / pati su savimi bei nejučia su pasididžiavimu ir tuo pačiu iškilmingos vienatvės virpesiais pasiduodi tai nematomai jėgai, kuriai siaučiant atsiranda saldžiai svaiginančiu beviltiškumu dvelkianti ir tuo pačiu nepaprastai viliojanti perskyra: TU ir JIE. Tavo gyva tapatybė ir žmogiška situacija, verdanti Tavo mintyse bei išmaniojo telefono, kurį laikai rankoje informacinio lauko platybėse, iškyla kaip radikali priešprieša, kaip dabar populiaru sakyti, - "avių bandai" ar "pilkai masei" bei ją sudarančių veidų, kurių nematai, abstrakcijai....

Juk Tu žinai, jog padarytum viską, kad tik nebūtum toks ar tokia, kaip JIE. Judėjimas prieš srovę..... Mes kiekvienas to trokštame net ir tuo atveju, kai puikiai suvokiame šios prabangios gyvenimiškos nuostatos kainą. Mes ją sumokame su kaupu, negailėdami nė vieno sielos ramybės "cento", net jeigu tenka rinktis dygliuotą ir itin siaurą kelią. Juk, nepriklausomai nuo savivertės laipsnio, įsitikinimų bei išsilavinimo, šitaip norisi būti KITOKIU / KITOKIA, nepasiduoti "visuotiniam judėjimui" ir sunkiai, bet ryžtingai žingsniuoti priešingą kryptimi nei dauguma, palikti po savęs neišdildomų pėdsakų grandinę bei prieštaringų reakcijų šleifą.

Esi kitoks ar kitokia. Tave pastebi. JIE kalba apie TAVE. O jei dar ir šmaikščiai kritikuoja, vos paslėpdami juos praryjančius juodo pavydo nasrus, tuomet Tavo tikslas beveik pasiektas. SVEIKINIMAI !!! Tu JAU (pagaliau) esi BALTOJI VARNELĖ, laikanti žvilgančią monetą savo gležname snape!!! Belieka neprarasti šitaip sunkiai iškovotų pozicijų ir toliau judėti PRIEŠ SROVĘ.

Bet žinai, vis dėlto yra kai kas, ką TU tikrai padarytum kartu su JAIS ;) Jeigu JIE vieną dieną apsisuktų 180 laipsnių kampu, TU tuoj pat padarytum tą patį, kad ir vėl atsidurtum Tavo išskirtinumą "maitinančioje" pozicijoje ir vėl judėtum priešinga kryptimi nei JIE - PRIEŠ SROVĘ. Juk Tavo tikslas ne kryptis, bet pozicija. Tik ji.

Nebūti "pilkos masės" dalimi tapo mada ir atsispirti šiai socialinei "Haute couture" tendencijai, užvaldžiusiai tarpasmenines sąveikas bei virtualią erdvę, be galo sudėtinga. Galbūt tai vis dar besireiškianti inertiška beveik prieš tris dešimtmečius sugriuvusios santvarkos "dovanėlė", mat pernelyg ilgai visi ir visais įmanomais bei neįmanomais atžvilgiais turėjo būti lygūs ir vienodi. O gal tiesiog nepakanka savimonės bei tam tikrais atvejais - elementaraus žmogiško supratimo, jog atvira širdimi žingsniuojant kartu su JAIS, niekam nepriešpastatant savęs ir (OMG!!!) būnant minioje vienu / viena jų, visgi galima išlikti unikaliu / unikalia, neprarasti savasties bei individualumo......

Tai ironija, MIELIEJI, ir, ko gero, didžia dalimi - saviironija ;) Juk, rašydama visa tai, kuo puikiausiai atpažįstu save :) Bet man patinka nusišypsoti tam, kas manyje ar Tavyje vis dar nėra brandu... :) Geranoriškai pasijuokti, - šį kartą iš savęs...

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

SKAITYTI KITO MINTIS IR JAUSTI ŠIRDIMI.....

27/11/2019

Kasdienėje žmonių tarpusavio sąveikoje žvilgsniai, mimika bei gestai yra labai iškalbingi ir neretai būtent jie išduoda, kas slypi žmogaus mintyse. Jie atskleidžia netgi tai, ko žmogus nepasako garsiai. Vis dėlto gebėjimas skaityti kito žmogaus mintis be jokio papildomo informacijos perdavimo mechanizmo priskiriamas prie dar iki galo neištirtų gebėjimų. Panagrinėkime plačiau :)

Nuo senovės tikima, kad už telepatijos gebėjimą (kaip, beje, ir už aiškiaregystės) yra atsakingas tam tikras žmoguje esantis energetinis centras, Rytų tradicijoje vadinamas adžna čakra bei platesnėje ezoterinėje tradicijoje - „trečia akimi“. XIX a. pabaigoje anglų kilmės mokslininkai Edmund Gurney, Frederic William, Henry Myers ir Frank Podmore, „Bendruomenės tiriančios psichinius reiškinius“ įkūrėjai (originalo kalba - Society for Psychical Research), išskyrė sąmoningos (dirbtinės) bei nesąmoningos telepatijos rūšis. Nemaža dalis jų atliekamų telepatijos praktikų buvo grindžiama sąmoninga intencija: vienas asmuo intensyviai galvodamas, ką šalia esantis asmuo turi padaryti arba pasakyti, siuntė mintimis paliepimą, kurį šis turėjo perskaityti mintimi bei atlikti jam siųstą veiksmą. Nors šių praktikų atlikimas nuo pat pradžių neturėjo tikslo paaiškinti minčių perdavimo bei skaitymo fenomenų ir jos buvo organizuojamos išskirtinai pramoginiais tikslais, visgi šio tyrimo rezultatus tyrėjai apibendrino veikale „Gyvenimo vaiduokliai“ (Phantasms of the living). Bendruomenės įkūrėjai, vesdami statistiką, stengėsi būti objektyvūs, buvo apskaičiuota sutapimų tikimybė ir, įdomu pastebėti, teisingų bei tikslių informacijos perdavimo per atstumą atvejų skaičius viršijo tikimybinių skaičiavimų rodiklius. Vėlesnių tyrimų rezultatai neparūpino patikimų šio reiškinio įrodymų, tačiau juos atlikę tyrėjai visgi laikėsi nuostatos, kad kai kurių žmonių gyvenime telepatija yra realybė.

Manoma, kad telepatijos gebėjimas aktyvuojasi tuo atveju, kai du žmones sieja artimas, dažniausiai kraujo ryšys ir vienas jų atsidūrė pavojuje. Klasikinis atvejis – mamos ir vaiko ryšys. Nuo senovės tikima, kad kiekviena mylinti bei savo vaiku besirūpinanti mama, nesant vaikui šalia, jaučia, jeigu jam gręsia koks nors pavojus. Tuo metu staiga pradeda kamuoti ūmus nepaaiškinamas nerimas, kurio išgyvenimą lydi beveik racionalus supratimas, kokia yra šio staigiai prasidėjusio nerimo priežastis. Tuo metu pagalvojama apie vaiką ir apie tai, kas jam gali nutikti. Taip pat daroma prielaida, kad broliai ir seserys, jei tik vienas jų patenka į pavojingas aplinkybes, sugeba jausti vienas kitą per atstumą. Dvynių vienas kito pajautimas laikomas stipriausiu, tačiau tai būdinga tik tiems dvyniams, kurie augo kartu. Ar giminystės ryšiais susiję žmonės gali skaityti vienas kito mintis geriau nei tie, kurių giminystės ryšys nesieja? Jokių moksliškai pagrįstų įrodymų šiuo klausimu nėra, todėl tokiais atvejais dažniausiai kalbama ne apie minčių skaitymo faktą, bet apie mįslingą gebėjimą jausti bei nu-jausti širdimi....

Vienas bendravimo mintimis atvejų gana vaizdžiai aprašytas autobiografiniame Charlotte‘ės Brontë‘ės romane "Jane Eyre". Herojė beveik sutikusi tekėti už savo pusbrolio, staiga išgirdo gilų, už daugybės mylių nuo jos esančio mylimojo Edwardo Rochesterio balsą, kuris atsirado nežinia iš kur bei stipriai ją sukrėtė. Išbėgusi iš namų bei šaukdama į tuštumą, ji atsakė į šį paslaptingą kreipinį. Vėliau, po ilgo išsiskyrimo susitikusi su Rochesteriu, sužinojo, kad kaip tik tą vakarą, kada ji šį balsą girdėjo, aklas ir suluošintas Rochesteris, praradęs paskutinę viltį ją surasti, šaukė ją vardu ir taip pat išgirdo jos balsą.

Iš tiesų nepaaiškinamu būdu du žmonės gali galvoti vienas apie kitą vienu metu ir netgi jausti, kad jie vienas apie kitą galvoja. Tai - nepaprastai gilaus gyvo ryšio bei artumo su kitu žmogumi pajautimas per distanciją. Ir jeigu sąmoningas mėginimas perskaityti kito žmogaus mintis eksperimento sąlygomis orientuotas į pastangas įrodyti, jog tai apskritai yra įmanoma, tai asmeniniai, iki pat širdies gelmių sujaudinantys telepatijos atvejai, pasitaikantys tarp vienas kitą mylinčių žmonių, iš principo priešinasi bet kokiems bandymams juos racionaliai paaiškinti ir, tuo labiau, įrodyti. Jie vyksta pagal jiems galiojančius dėsningumus bei savitą tvarką, kuri tobulai prasilenkia su logika.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

SKUBANČIOS KALĖDOS P.S. TIKRIEJI STEBUKLAI NESKUBA….

24/11/2019

Aplinkiniame pasaulyje vis daugėja mielų elementų, kurie priverčia nusišypsoti bei savaip primena artėjančias šventes… Ir vis dėlto šį kartą norėtųsi paliesti išvirkščiąją artėjančių švenčių šurmulio pusę. Skubantis pasaulis vis pratęsia iki begalybės prie Šv. Kalėdų pririštos karštligės laikotarpį…. Kai ji šitaip drastiškai, primygtinai bei garsiai beldžiasi į mano pasaulį, kuriame būdama vis dar mėgaujuos rudens akimirkomis, sausų lapų paletėmis, drėgnos žemės bei lietaus kvapais, aplanko iš tiesų keistas jausmas ir savotiška atmetimo reakcija viskam, kas skubina tai, kas turi ateiti savaime, savo laiku ir žymiai tyliau :)

Kalėdinės dekoracijos, išdygusios lyg grybai gatvėse bei prekybos centruose, peršančios šventinę nuotaiką likus geram mėnesiui iki kalendorinių Šv. Kalėdų bei šen ir ten pridėtos tuščios didelės dėžės su blizgančiais kaspinais, imituojančios dovanas, bet iš tiesų tobulai atspindinčios šio skubančio bei vartoti skatinančio “balagano” tuštumą, man regis, paradoksaliu būdu nutolina nuo tikrosios šventės stebuklo, sukuria daugiau susvetimėjimo, nei artumo. Ši šventė yra giliai asmeniška ir tuo pačiu bendra. Tačiau numanomas ne tas “bendrumas”, kuris pasireiškia įkyriais išoriniais atributais, įmonės vakarėliais ar viešais renginiais, bet savo archajiškomis šaknimis bei ta gilia prasme, kuri nešaukia, bet tyliai atsiskleidžia ir išsipildo kiekvieno mūsų vidujybėje, atkurdama jaukų artumą su artimais žmonėmis. Kiekvienas puikiai žinome, jog iš tiesų ši šventė neturi nieko bendro su masiniais apsipirkinėjimais bei ta keista patirtimi, kai dovanų ruošimas virsta didžiulį svorį užkraunančia pareiga, savo ruožtu socialiniuose tinkluose lyg virusas plinta ironizuojančios demotyvacijos, raginančios pradėti pyktis su visais jau dabar, kad nereikėtų sveikinti “viso pasaulio” bei ruošti dovanas. Pažįstamas jausmas?

Mielieji, prisipažinsiu, tenka ir man nejučia bent akimirksniu tapti šios karštligės dalimi ir atiduoti savąją duoklę skubančių Kalėdų šurmuliui, kuris per pastaruosius kelis dešimtmečius jau spėjo suformuoti savas tradicijas. Ir vis dėlto kviečiu susitraukti į jaukų bei šiltą kamuoliuką ir neįsileisti į savo Šv. Kalėdų erdvėlaikį tikrąją šventę iš Jūsų vagiančių svetimkūnių: formalaus, bet jokiu emociniu turiniu neužpildyto keitimosi dovanomis, visiems adresatams automatiškai siunčiamų bei n kartų persiunčiamų tų pačių atvirukų su tuo pačiu kalėdiniu eilėraštuku ir pan.

Beje, praeitais metais Kalėdų dieną į mano Facebooko Messengerį įkrito virš tūkstančio visiškai identiškų kalėdinių atvirukų su tais pačiais, vis pasikartojančiais į atviruką mechaniškai įrašytais sveikinimo žodžiais, skirtais visiems (ir niekam!!!). Ir tik mažąją šių sveikinimų dalį sudarė man asmeniškai surinkti tekstai su tik man skirtais šventiniais palinkėjimais…….. Neslėpsiu, šį dalyką išsiaiškinau kiek vėliau. Kad Šv. Kalėdos nevirstų nesibaigiančiu nieko naujo neatveriančių tūkstančio pasikartojančių atvirukų atidarinėjimu, tiesiog pažymėjau juos visus ir paspaudžiau “perskaityta”.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

APIE SUVOKIMĄ, JOG TAVO GYVENIME NEVYKSTA NIEKO NAUJO. KAIP IŠTRŪKTI IŠ ŠIO SĄSTINGIO?

19/11/2019

Šį kartą norėčiau parašyti apie tai, kaip išsigrynina kiekvieno(s) mūsų gyvenimo tempas ir kaip tvarkytis su neatitikimu tarp to, kur bei kame save matome savo svajonių prerijose, bei paprasto žmogiško suvokimo, jog laikas bėga, „o aš vis dar esu čia“... Panagrinėkime SĄSTINGIO patirtį.

Kai kurie Jūsų laiškeliuose bei konsultacijų metu dalinatės, jog pasinerdami į savo kasdienę rutiną, esate tarytum šio pasaulio vyksmo bei kitų žmonių gyvenamų gyvenimų stebėtojai. Atrodo, kad kitų žmonių gyvenime vis nutinka kažkas naujo. Kažkas (tik ne Tu) sutinka antrąją pusę ar net susituokia. Kai kurie draugai (tik kažkodėl ne Tu) susilaukia vaikų vieną po kito. Kažkas (bet ir vėl ne Tu) sparčiai bei užtikrintai kyla karjeros laiptais. Kažkam (bet ir vėl ne Tau) suteiktas jau antras kvalifikacinis magistro laipsnis. Kažkas nusiperka automobilį ar išsvajotą būstą. O kai kas, kol Tu užstrigai keistai susiklosčiusių aplinkybių pinklėse, ryžtasi radikaliems pokyčiams - palieka gimtąją žemę bei, besidalindamas spalvingomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose, erzina savo gera nuotaika bei sparčiai augančiu pasisekimu svetur. Tuomet, žmogau, stebi kitų žmonių greitai besisukančias gyvenimo karuseles savo apatišku, bet alkanu žvilgsniu ir su didžiausiu nusivylimu pagauni save suvokiantį ar suvokiančią, jog metai bėga, o Tavo gyvenime niekas nesikeičia. ABSOLIUČIAI NIEKAS.... Viskas tas pat ir taip pat. Tas pat nuobodus darbas, į kurį laikaisi įsikibęs ar įsikibusi tik dėl to, jog nesitiki, kad galėtum surasti kažką geresnio bei savęs realizacijos požiūriu įdomesnio. Tie patys namai ir pinigų stygius. Jų neužtenka net minimalistiniam remontui, - jau nekalbant apie naują būstą. Ta pati vienatvė, nuo kurios nebėra jėgų bėgti arba tie patys santykiai, kurie vis neužpildo Tavo širdies tuo, kas svarbiausia ir todėl jautiesi amžinai vieniša(s). Tos pačios baimės, ta pati depresija ir tas pat nuovargis nuo nieko naujo neatveriančios monotonijos.....

Jeigu atpažįsti šiuose pamąstymuose savo minčių nuotrupas ir jau kurį laiką ar galbūt jau seniai jauti, lyg visą Tavo esybę būtų prarijęs paralyžiuojantis sąstingis, neleidžiantis judėti į priekį bei mėgautis kur kas dinamiškesne kasdienybe, stabtelk ir panagrinėk, kodėl Tavo gyvenime taip vyksta. Aš pamėginsiu Tau padėti ar bent užvesti Tave ant kelio.

Pirmiausia svarbu suprasti, jog kiekviena(s) pasižymime unikalia kokybiškai skirtingų gyvenimo etapų tvarka ir savitu gyvenimo tempu, kurio forsavimas – drastiškas bandymas pagreitinti arba, priešingai, sulėtinti, neišvengiamai sukelia stresą. Tai reiškia, jog visiškai natūralu, jog vieno žmogaus metai būna kupini įsimintinų įvykių bei pokyčių, savo ruožtu kito žmogaus gyvenime per tuos pačius metus nieko reikšmingo neįvyksta. Tad savo gyvenimo tempą tikslinga vertinti tik akistatoje su savimi ir savo savijauta, nelyginant savęs su kitais, pavyzdžiui, artimaisiais, geriausiais draugais arba socialiniuose tinkluose sekamais veidais. Pamėgink visiškai atsiriboti nuo aplinkinių žmonių įvykių bei pasiekimų, surask laiko sau ir atsakyk į šiuos klausimus: kas Tau asmeniškai svarbaus ir būtinai džiuginančio nutiko per pastaruosius metus? Kurie šių įvykių ar pokyčių yra išskirtinai Tavo nuopelnas ar Tavo pastangų rezultatas bei kuriuos galėtum pavadinti Fortūnos dovana? Daug aiškesnis vaizdas susidarys, jei esminius svarbių įvykių ar savo pasiekimų punktus užfiksuosi raštu. Taip pat reikėtų nuoširdžiai atsakyti į klausimą, kas nutiko per šiuos metus ne itin malonaus? Kokie nutikimai visiškai nepriklausė nuo Tavo pasirinkmų bei pastangų ir kuriuos drąsiai galėtum įvardyti, kaip per savo žioplumą, neatsakingumą ar neveiklumą patirtą fiasko ar pralaimėjimą?

Reikėtų susirūpinti tuo atveju, jeigu pasirodytų, jog metų bėgyje neįvyko nieko, dėl ko galėtum savimi didžiuotis, bei stulpelyje su nemaloniais, dėl Tavo kaltės, iniciatyvos ar motyvacijos stokos įvykusiais „paslydimais“ atsirado du globalūs punktai (arba daugiau) ir dėl to tikrai jautiesi blogai. Kokia yra pagrindinė šio sąstingio, kuriame skęsti, priežastis? Išskiriu bent kelias galimų priežasčių.

Viena paprasčiausių priežasčių – banalus TINGĖJIMAS. Kartais mes mėginame pasiteisinti, jog neturime laiko, nors iš tiesų jį iššvaistome veikloms, kurios neįneša į mūsų kasdienę savivoką jokios aukštesnės prasmės, užtat laiko „suvalgo“ išties labai daug. Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai, serialų žiūrėjimas, besaikis valgymas ar plepėjimas telefonu. Jei užsibūname tuščiose veiklose, bėgdami nuo to, ką iš tiesų turime atlikti, svarbių gyvenimiškų užduočių ir tikslų iškėlimas ir tuo labiau - jų įgyvendinimas vėl ir vėl nusikelia rytdienai arba viskas atliekama paskutinę minutę ir dėl to katastrofiškai nukenčia kokybė. Jeigu kaltės jausmas vėl ir vėl Tave aplanko dėl to, jog valandų valandas vis atidedi kažką svarbaus bei užpildai savo laiką giliai įtraukiančiu, bet Tau niekuo nenaudingu užsiėmimu, didelė tikimybė, jog būtent Tavo TINGĖJIMAS yra Tavo sąstingio priežastis, kad ir kurioje gyvenimo srityje jis reikštųsi.

Kitas ir gana platus priežasčių spektras – įvairios BAIMĖS, SUSIJUSIOS SU NEPAKANKAMU SAVĘS VERTINIMU, priešdepresinės ar net DEPRESINĖS BŪSENOS. Tokiu atveju atsisakome imtis kažko naujo, bijodami, jog (ir vėl) nepasiseks ir tuomet dar labiau save nuvertinsime. Būtent šios priežastys neretai trukdo užmegzti artimus santykius, imtis naujos veiklos ar harmoningai bei kūrybingai sąveikauti esamame santykyje. Depresija yra klastinga vien todėl, jog nuo tam tikro momento virsta patogiu „įrankiu“ ir kai kuriems mūsų padeda pateisinti motyvacijos stoką kažką keisti savo gyvenime iš esmės. Tuomet atsiranda vidinė nuostata, jog gyvenimas pradės kunkuliuoti visu pajėgumu tik tada, kai pilnai pasveiksiu. Vidinė baimė, jog vieną dieną reikės pradėti aktyviai veikti bei sąmoningai ar nesąmoningai pasireiškiantis priešinimasis aktyvumui kaip pareigai, neretai pratęsia depresijos erdvėlaikį kaip vienintelę galimybę ir toliau gyventi „šiltnamio“ sąlygomis, kai Tavęs niekas neteisia ir nekritikuoja dėl Tavo neveiklumo, o jei net ir išdrįsta apkaltinti, jog jau daugybę metų stovi toje pačioje vietoje, Tu turi šimtaprocentinį pasitesinimą – savo ligą. Kaip atskirti: iš tiesų sergi ar galbūt depresyvi būsena virto į vis labiau ir labiau Tave skandinančia buka „komforto zona“, kai gali sau leisti (O, Dieve....) net neišlipti ryte iš nugulėtos lovos? Tai be galo sudėtingas klausimas. Visgi aš nuoširdžiai siūlyčiau kiekvienam, kuris yra paliestas depresijos gniaužtų, perdėto jautrumo ar kartas nuo karto pasireiškiančių nerimo priepuolių bent pamėginti pasigilinti į tai, kokį vaidmenį šios būsenos atlieka gyvenime ir ypatingai, kokiose situacijose jos visgi labiau padeda nei trukdo, parūpina savotišką neliečiamybės statusą, „legalizuoja“ neveiklumą, nusisukimą nuo gyvenimo vyksmo bei paaiškina patiriamą sąstingį. Galų gale, jeigu praėjus metams nuo gydymo pradžios visiškai niekas nesikeičia, o kaltės jausmas lyg Tavo esybės gelmėse įkalinta auganti laukinė katė vis labiau drasko Tavo vidinės erdvės sienas, verta patyrinėti, kas Tau asmeniškai yra depresija ar nerimas bei kaip jie reiškiasi Tavo unikalioje gyvenimiškoje patirtyje? O jeigu vieną dieną jų nebeliktų, kaip priimtum žinią, jog nebeturi už ko slėptis? Ar nėra taip, kad verdiktas, jog iš tiesų nebesergi, išmuša pagrindą po Tavo kojomis? Tai yra be galo sunkūs, provokuojantys klausimai, kurie daugelį supykdo. Bet, patikėkite, tikrai verta sau juos užduoti.

Neretai pakliūname į sąstingį lyg sandariai uždarytą „užburtą“ ratą, kai BIJOME PALEISTI TAI, KAS JAU ATGYVENO bei savo nefunkcionalumu užkrauna mums didžiulę naštą, kurią, keikdami aplinkybes, kažkodėl savanoriškai ir gana ilgai nešiojamės ant savo pečių. Vengiame pripažinti, kad kažkas mūsų gyvenime išsisėmė, pasibaigė ir, bijodami nežinios, su kuria tektų akis į akį susidurti išėjus iš šio „užburto“ rato, stengiamės žūtbūt jame pasilikti bei save įtikinti, jog mus iš bėdos tenkina esama situacija. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai atvirai pripažįstame, jog nesame patenkinti bei laimingi, bet vis tiek liekame inertiški, vėl ir vėl suteikdami beviltiškai situacijai ar žmogui, kuris daugybę kartų nuvylė, dar vieną šansą. Po to – dar vieną. Ir taip iki begalybės..... Svarbu pabrėžti, jog iš tokio „užburto“ rato kiekvienas galime išeiti TIK savo valios pastangomis bei atvirai pripažinę sau, jog tai, kas vyksta vienoje ar kitoje gyvenimo srityje, nebedžiugina, o daugybiniai bandymai kažką keisti iš esmės nedavė rezultato, kokio tikėjomės. Pasiteisinimų gali būti daug. Pavyzdžiui, mes palaikome destruktyvius, niekur nevedančius santykius finansiniais arba praktiniais sumetimais, dėl vaikų arba tiesiog bijodami vienatvės. Labai svarbu, kad suprastum, jog net ir per vėlai padėtas taškas atveria naują gyvenimo puslapį, kurio turinys didžia dalimi priklausys nuo Tavęs.

Galiausiai, net jeigu savo laiką leidi kitaip nei aplinkiniai žmonės, atmeti nusistovėjusias socialines normas, laužai taisykles, reguliariai leidi sau tinginiauti ir niekur neskubėti arba, priešingai, dirbi viršvalandžius, - kad ir kaip leistum sau būti, Tu turi pilną teisę gyventi taip, kaip Tu nori. Kai kurių žmonių gyvenime sąlyginis sąstingis yra visiškai natūrali būsena ir ji yra pateisinama, jei tik joje jaučiamasi gerai bei ji vienu ar kitu savo pasireiškimu neskriaudžia kitų gyvų būtybių. Šiuo atveju nekalbu apie kažkieno principus, kuriuos gali užgauti Tavo kitoniškas gyvenimo būdas, ar kitų žmonių neišsipildžiusius lūkesčius Tavo atžvilgiu. Palikime juos jiems! Tu neprivalai tekėti arba vesti, jei turi poreikį gyventi kitaip nei dauguma arba Tavo tėvai. Tu neprivalai sekmadieniais lankytis bažnyčioje, jeigu dvasinio įkvėpimo šaltinį radai kitur. Neprivalai atrodyti taip, kad organiškai įsilietum į kitų žmonių saugų įsivaizdavimą, kokia turėtų būti Tavo išorė. Tas pat pasakytina ir apie Tavo laiko užpildymą tuo, kas Tavo prioritetų sąraše pažymėta pirmu punktu. Kažkam teikia džiaugsmo daug ir sunkiai dirbti bei įprasminti savo darboholizmą globaliu pirkiniu. Kažkam didžiulė laimė – šeima bei vaikai ir būtent rūpinimasis jais prasmingai užpildo laiką. Kai kam svarbu kelti ilgalaikius tikslus bei galiausiai su triumfu bei fejerverkais švęsti dar vienos gyvenimo viršūnės pasiekimą. Kai kam užtenka minimumo – duonos, vandens, apdulkėjusių keturių sienų ir kuklaus stogo virš galvos, kad tik liktų laiko gurmaniškam proto maistui - skaitymui arba sielos padiktuotų vaizdinių išlaisvinimui - tapybai. Jei tai, KUO bei KAIP užpildai savo laiką nesukelia kaltės jausmo ir neišprovokuoja kompulsyvaus vėl ir vėl pasireiškiančio poreikio lyginti save su kitais žmonėmis, vadinasi atradai optimalų savo esybės skleidimosi šiame pasaulyje rakursą bei tempą ir Tau puikiai pavyko suformuoti įgūdžius, padedančius užpildyti savo gyvenimo erdvę bei laiką prasmingai.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA