Blog Posts - Jelena Simonova RAGANA

Šis tas apie narvelį... ;)

16/9/2020

Šis tas apie narvelį ir Tave ;) Prisiekiu, buvau sukūrus jų ne vieną: rožinį, purpurinį, juodą.... Visi narveliai - iš to paties nelankstaus metalo, kurį parūpina blogasis užsispyrimas. Jį turime kiekvienas greta gerojo - toje unikalioje "assorti" dėžutėje, kurioje lyg saldainiai "apgyvendinti" mūsų būdo bruožai.

Taip, kartais savo nelanksčiais įsitikinimais, niekur nevedančiais liguistais prisirišimais ir lūkesčiais, kuriuos aklai projektuojame į aplinkybes bei kitus žmones, sukuriame narvelį. Kuo intensyviau reiškiasi Tavo poreikis kontroliuoti visus ir viską bei kuo garsiau Tavo vidinis reikalavimas šaukia, jog turi būti taip, kaip Tu tikiesi ir jokiu būdu ne kitaip, tuo mažesnis Tavo narvelis... Tuomet žymiai mažiau erdvės lieka Aukštesniųjų jėgų dalyvavimui Tavo kasdienybėje. Supranti?

Taip, mes kuriame šį gyvenimą savo rankomis, bet.... Kai kas pasirūpino kur kas labiau intriguojančiu scenarijumi: netikėtumas, kuris staiga apverčia Tavo planus aukštyn kojomis, akimirksniu išmeta Tave iš Tavo kruopščiai sukonstruoto, bet visgi juokingo miniatiūrinio narvelio, kurio vardas "Taipturibūti", į oro stichijos platybes ir parodo Tau, jog iš tiesų moki ne tik vaikščioti šios Žemės paviršiumi bei tikėti vien tuo, kas yra apčiuopiama, bet ir skraidyti, plūduriuoti nesuskaičiuojamų galimybių debesyse bei pajusti tą "vežančią" nesvarumo būseną, kurioje peraugi savo narvelio rėmus.

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

^..^

11/9/2020

Kai prisiliečiame prie taurios stiprybės, kuri nuoširdžiai stebina bei žavi, ir moteriško gležnumo, kurį norisi apkabinti..... Čia viskas - iš kieto plieno ir švelnaus veliūro, ašarų bei bučinių... Čia paradoksaliu būdu kuo puikiausiai sugyvena drauge visiškas atsidavimas iki paskutinio lašo ir sąmonės netekimo bei katiniška nepriklausomybė.... Juk būtent toks yra MOTERIŠKUMAS? ;) Tavo... mano... Jos...

Stebuklingo rudens

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

GARSAI...

28/8/2020

Kai sprogsta garsai..... Tie, kuriuos iki išprotėjimo užuodžia Tavo vidinis maištaujantis kritikas... Ir kitokie - plaukiantys iš Tavo karštų kunkuliuojančių gelmių bei švelniai užkabinantys įtemptas Tavo emocijų stygas, kurių vis dar neatskleidei skubančiam pasauliui.... Juk tik Tu žinai, iki ašarų pažįsti tuos melodijų srautus, kurie šiuo metu skamba Tavo ausinėse, minčių takeliuose, užpildytuose vingiuojančios kasdienybės beat'ais ir širdies virpesiuose, kuriuos generuoja Tavo jautrumo stiprintuvai...

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

PAGALIAU STABTELĖTI...

21/7/2020

Ar pažįstate jausmą, kai 24 valandos susitraukia į tamprų ir šoklų kamuoliuką, kuris atsitrenkia tiesiai į Jūsų kruopščiai sudėliotus tvarkaraščius bei sugriauna juos lyg trapų kortų namelį?...... :) Tuomet stebi šį savaiminį nekontroliuojamą vyksmą ir eilinį kartą supranti, jog gyvenimas pulsuoja ne tik judėjime, bet ir stabtelėjime...

Beje, Tu gali išmokti stabtelėti bei padovanoti pasauliui savo dėmesio trupinius ir vis dar smalsų, nuo monitoriaus ekrano pavargusį bei 3 - jų kavos puodelių išsprogusį žvilgsnį. Neturi laiko? :) Jeigu nemoki ar tiesiog kategoriškai atsisakai sustoti savo noru, tuomet, žinoma, Kai kas vis tiek sustabdys Tavo ratą, paleis į visas keturias puses nuo sukimosi greičio apsvaigusią voverę, kurią jame įkalinai, o Tau beliks skėsčioti rankomis ir stebėti, kaip griūva Tavo planai.... :) Tave gali priversti padaryti pauzę žinutė, parašyta žmogaus, kurio jau seniai pasiilgai.... Arba, pavyzdžiui, noras išklausyti tą, kuriam reikia Tavo nuoširdumo bei draugiško palaikymo.

Deja, būna ir kitaip. Mielieji, jeigu nematome nieko toliau savo nosies ir užsispyrę skubame, mėgindami nudirbti visus šio pasaulio darbus bei uždirbti visus jame "spausdinamus" pinigus, tam tikrais atvejais Aukštesniųjų jėgų ar, kam labiau patinka, Apvaizdos ranka mus sustabdo itin drastiškai. Liga, trauma ar koks nors netikėtas įvykis gerokai papurto mūsų pastatytą svarbių reikalų "skruzdėlyną" ir priverčia pagaliau susikoncentruoti į tai, kas iš tiesų yra svarbu. Kaip supratote, renkamės patys.... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

DAUG AR MAŽAI? ;)

17/7/2020

Kažkas sako, kad 41 yra labai daug.... Tai solidus ir, turint omenyje išskirtinai moterišką pasaulėjautą, ganėtinai jautrus amžius. O kai kam atrodo, jog dar visai nedaug.... ;) Niekada neturėjau minties slėpti savo biologinį amžių, nors puikiai suprantu, kad atviras deklaravimas, kad man suėjo 41, neišvengiamai iššaukia diskusijas apie tai, kaip turi atrodyti moteris, ką tik įžengusi į garbingą penktąjį dešimtmetį ir, žinoma, dar daugiau kritikos, ironijos ir kitų emociškai dosniai nuspalvintų pamokančių ar net aršių pastabų, kaip turėčiau arba neturėčiau elgtis, save pozicionuoti, rengtis, kiek yra išleista pinigų laiką pristabdančioms procedūroms ar plastinėms operacijoms, kurių bent jau iki šiol nesu darius ir pan. :) Visa tai yra lengvas triukšmas, kuris neturi jokios reikšmės atviroje akistatoje su savimi, kai nemeluodama sau pritariu vidiniam pojūčiui: aš jaučiuosi gerai :)

Mane labiausiai įkvepia suvokimas, kad šis gyvenimas yra paslaptis bei mįslė .........ir DIDŽIULĖ DOVANA :) Todėl, Mielos Moterys, spalvinkime savo rytus, dienas, vakarus ir naktis tais atspalviais, kurie čia ir dabar perpildo mūsų sielą! Nebijokime netgi šiurkščiausiose situacijose likti ištikimos sau, skleistis, žydėti, džiaugtis, imti iš gyvenimo (nesvarbu, - taurią emociją ar naują suknelę), duoti šiam pasauliui iš visos širdies ir gerai jaustis, nepriklausomai nuo to, imponuoja mums jaunystės kultas ar visiškai neskaičiuojame raukšlelių... Visos esame skirtingos. Kiekviena vadovaujamės nuosava iki ašarų pažįstamose gyvenimiškose peripetijose suformuota vertybių bei gyvenimiškų prioritetų sistema ir niekam nevalia mūsų teisti! Turime teisę gyventi taip, kaip mums patinka, net ir tuo atveju, jei tai sukelia nuostabą, juoką ar kažką erzina. Metai bėga, bet visada yra kažkas, kas tik dabar prasideda..... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

............

5/7/2020

Ypatingas laikas po sunkios darbo dienos, niekur neskubančios minutės - sraigės, kūnu bėgiojantys nerūpestingumo virpuliukai bei maloniai vėsus vakaras mylimo Kauno širdyje.... Ir, rodos, kiekviename žingsnyje pridygo pulkai kraštutinių dabartistų, įtraukiančių į savo beribius plaučius kiek aitroką dabarties dūmą bei besimėgaujančių "užvelkančiomis" penktadienio akimirkomis tarytum kokteiliu, kurio keistai stebuklingas skonis atsiskleidžia tik ČIA.... ir tik DABAR.....

Su MEILE 💕🧜‍♀️
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

.................................................

28/6/2020

Net ir ten, kur išdidžiai išsiskleidė bauginanti tamsa ir niūriausi šio pasaulio šešėliai, galiausiai prasiskverbia saulės spinduliai..... Tiesiog, neverkšlendama(s) bei nieko nekaltindama(s), surink su dėkingumu net ir ploniausias ar blankiausias Tau dovanotas šviesos gijas..... Ir jos Tavo rankose būtinai pražys mažomis saulėmis, kurios apšvies Tavo dabarties akimirkas bei tolimesnį kelią....

Kai kas, kam skirti šie mano žodžiai, būtinai supras, surinks ir sulauks... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

NAUJA PRADŽIA (PREMJERA, 2020)

22/6/2020

Šį savo NAUJĄ KŪRINĮ dedikuoju ir VILTIES SPINDULĖLIUS išlaisvinu Tau... Siunčiu drąsos impulsus atversti naująjį gyvenimo puslapį, pro ašaras nusišypsoti šiam Pasauliui bei pagaliau patikėti savimi... Siunčiu stiprybės kibirkštėles ir šviesą, jeigu Tau skauda, gyvybiškai reikia jaukaus palaikymo, šilto žodžio, maldos bei STEBUKLO visapusiškai pasveikti ir išskleisti sparnus.....

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

Melodija ir žodžiai: Jelena Simonova, aranžuotė, suvedimas ir masteringas: Donatas Tamašauskas aka Dzouns.

© Jelena Simonova, 2020.

DĖMESIO PAMOKOS

18/6/2020

Dėmesys.... Būtent šis moteriškų minčių prerijose apsigyvenęs poreikis ir alkis pastaruoju metu gana dažnai patenka į nesibaigiančių diskusijų erdvę..... Dėl dėmesio stokos kyla nepasitenkinimas santykiais, savo ruožtu elementarus vyriškas užimtumas bei nuovargis, kurie bent dalinai apsprendžia kuklesnį dėmesio demonstravimą, ir netgi kiek šaltesnis žodis priimami itin jautriai bei traktuojami kaip nemeilė.....

  Tam tikrais atvejais dėmesio reikalavimas išreiškiamas itin drastiškai, pasitelkus kraštutines bei visiškai neprognozuojamas moteriško išradingumo formas, o kartais - skolinantis konservatyvius, niekur nevedančius šablonus: baudžiant besaikiu tylėjimu ar ignoravimu arba, priešingai, garsiai šaukiant, kaltinant prisiminus net ir mažiausius praeities "paslydimus", bei garsiai formuluojant iš anksto "pagamintus" ultimatumus, kurie tiesiogiai arba "tarp eilučių" ištransliuoja besąlygišką moters įsitikinimą, jog vyriškame prioritetų sąraše būtent ji turi būti pirmoje vietoje.....

  Kiekvieną kartą, kai klausimas apie moters vietą vyro gyvenime pasiekia mane asmeniškai, tenka išlaikyti pauzę.... :) Aš nuoširdžiai bijau įžeisti kiekvieną moterį, kuri yra šventai įsitikinusi, jog jos partneris, besirinkdamas tarp jos bei laisvalaikio praleidimo su draugais, vienareikšmiškai turi nuspręsti jos naudai, priešingu atveju ji jausis nemylima. Tokiais atvejais moteris vyrui užkrauna nelengvą užduotį: užpildyti visas spragas, kurios susikūrė dar vaikystės laikais, pradedant jos nevisavertiškumo kompleksu ir baigiant emociniu nestabilumu, reguliariai ūmėjančiu vidiniu nerimu bei baimėmis. O juk visa tai moteris turi spręsti pati. Kiek sunkokai man sekasi suprasti ir tuos moteriškus argumentus, kuriais grindžiamas hiperbolizuotas moters sudievinimas ir moteris dviejų žmonių santykiuose iškeliama aukščiau visko.

  Įdomus dalykas: bet koks partnerės (ir, beje, partnerio) sudievinimas bei idealizavimas ilgainiui iššaukia priešingą reakciją ir tuomet viskas apsiverčia aukštyn kojomis: tas, kuris skaudžiai nuleidžiamas nuo pjedestalo, pradeda reikalaukti dėmesio, kurio gauna vis mažiau ir mažiau, savo ruožtu išsilaisvinęs partneris, besimėgaudamas laisvės skoniu bei "praregėjimu", bando kompensuoti prarastą laiką, nuo šiol skirdamas jį išskirtinai savo poreikiams, draugams, televizoriui bei kitiems apleistiems įpročiams...... Tuomet kai kas, jausdamas šiurkštų žemės paviršių po kojomis, nusprendžia pasukti skirtingais keliais.... Arba, jeigu šio sprendimo įgyvendinimą apsunkina finansinės problemos, atsakomybė už vaikus bei baimė išeiti į nežinią, pasirenkama likti kartu ir kruopščiai kaupti nuoskaudas dėl nevykusių santykių......

O kai kam pasiseka pažvelgti į savo nusivylimų grandinę kitu kampu ir ...... tarytum susitikti iš naujo su savo gyvenimo partneriu. Juk galima išmokti su juo bendrauti žemiškai ir realistiškai. Tuomet dėmesys rodomas ne pagal nustatytą tvarkaraštį ar baiminantis, jog "antroji pusė" jo negavusi iškels eilinę sceną, bet tiesiog todėl, kad nuoširdžiai norisi pradžiuginti, nustebinti ar apkabinti....

Galiausiai, mano giliu įsitikinimu, moters vieta visai ne ten, kur lokalizuoti vyriškų ambicijų padiktuoti tikslai.... Šiuo atveju ji lyg debesis juos užstoja, todėl anksčiau ar vėliau vyrui iškyla noras ją patraukti į šoną..... Kur kas vertingesnė, garbingesnė bei STABILESNĖ moters vieta yra ŠALIA vyro, mažų mažiausiai netrukdant jam siekti jo užsibrėžtų tikslų ir nekaltinant, jei tam tikrais atvejais (ar kiek dažniau) mieliau renkasi vyrišką draugiją ar krepšinį...... O jeigu ir pačios kiek atpalaiduojame mechanizmą, priverčiantį skaičiuoti mums rodomo dėmesio perlus bei vertinti, ar pakankamai jų gavome iš savo partnerio, ir nukreipiame savo dėmesį kitur, būtinai atrandame nišas, kuriose mums smagu augti bei skleisti savo moteriškumą, ir, veikiant tam tikriems laiko patikrintiems dėsniams, jaučiamės savipakankamos bei mylimos. Tuomet dėmesio trūkumo problema savaime išsisprendžia.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

KOSMINĖ JI....... ATĖJO LAIKAS

25/5/2020

Visada jaučiau ypatingą ryšį su užrašytu žodžiu, kurio būties statiškumas paradoksaliu būdu išlaisvina tiek daug energijos, judėjimo ir gyvybės...
Užrašytas žodis tam tikrais atvejais sukuria stebuklus, steigia planetas ir pasaulius bei atveria naujų patirčių, praeities, dabarties bei ateities horizontus....
Įkvėpimo ir smalsumo pagauta, pasinėriau į užrašyto žodžio karalystę bei sudalyvavau rašinių konkurse.... :)

Nuoširdžiai dėkoju visiems už mane sirgusiems. Šiame konkurse nuskyniau I - ĄJĄ VIETĄ. Ir, žinoma, dėkoju projekto "KOSMINĖ JI" organizatoriams :) Žemiau rasite mano parašyto autobiografinio kūrinio tekstą.

"KOSMINĖ JI. Nenugalima. Kiekvienu gestu bei sielos krustelėjimu atsigręžianti į pasaulį, kuriame net ir mažiausias būties daleles bei molekules persmelkia Jos išlaisvinta viltis. Ir tuo pačiu KOSMINĖ JI - žemiška bei trapi, dvelkianti rasotų vilkdalgių švelnumu...
Aš žinau, kad vilties užuomazgos gyvena mūsų esybių gelmėse – ten, kur Tu ir aš esame labiausiai pažeidžiamos.... Aš turiu milijoną ir dar vieną priežastį teigti, jog Tu pati gali įžiebti vilties kibirkštėlę giliausiame savo esybės taške bei sukurti stebuklą. Fizinė negalia, kuri paženklino mano lietingą vaikystę, kaip daugelis įsivaizduoja, nesuderinama su grožiu. Vis stipriau mane sukaustantis jos vaiduokliškas šleifas, nepalikdamas nė lašo vilties, reikalavo žūtbūt slėpti atrofavusius nepaklusnių kojų raumenis. Cerebrinio paralyžiaus pėdsakus begėdiškai išduodančios grimasos veide virto vienatvės nuosprendžiu, kuris daugelio laikomas savaime suprantamu suvaržytos būties atributu.
Tačiau aš troškau sulaužyti šią sustabarėjusią ir voratinkliais apaugusią nevilties schemą, sudaužyti ją į šipulius! Galiausiai priešinimasis šiam apgailėtinam pasmerktumui bei slėpimuisi sužadino sprogimą: aš išrėkiau su gailesčiu į mane spoksančiam pasauliui, jog GROŽIS GALI IR TURI TEISĘ BŪTI KITOKS! Aš troškau atrasti būties formulę, perdaryti šį pasaulį ar iš naujo jį sukurti, kad tai įvyktų!
Aš nebeatsimenu pirmųjų šamaniškai vaikiškų užkalbėjimų, į kuriuos lyg šviesos debesį „įvyniodavau“ mamos verdamas pieniškas bei daržovių sriubas, paversdama jas grožio „eliksyrais“. Tai buvo amžinam slėpimuisi pasmerktos mergaitės, kuri norėjo būti graži, stebuklo šauksmas. Juk KOSMINĖ JI, įgavusi vilties konsistenciją, jau tada tekėjo mano venomis. Aš atidengiau simetrijos nepažįstančias kojas, kurios net ir paliestos diagnozės, nuo pat pradžių buvo „paruoštos“ radikaliam moteriškumo teigimui bei kosminių aukštakulnių avėjimui, kurių pagalba pagaliau išmokau atlikti fizinės reabilitacijos pratimus ir galiausiai - pilnavertiškai judėti.
Šis sprogimas įvyksta, kai Tau labiausiai skauda. Jis įžiebia virš Tavo pasaulio vilties žvaigždes bei įvelia į Tavo plaukus pačius geriausius elfus bei fėjas. Tuomet Tavyje bunda KOSMINĖ JI ir Tu žinai: VISKAS BUS GERAI!"

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

------------------------------------------------------
Šio projekto organizatorių "Fi clinica" puslapyje rasite daugybę nuostabių kitų autorių parašytų kūrinių, kuriems įkvėpė KOSMINĖ JI :)
https://m.facebook.com/ficlinica/?tsid=0.03727713814458222&source=result