🎲🦔 Prabėgusi diena atvėrė daug spragų.... Valstybėje, sistemoje, psichologiniame pasirengime, kuris, švelniai tariant, nėra pakankamas bei yra neteisėtai nustumtas į 33 planą, lyg būtų visai nereikšmingas....
Karantino "reglamentas" padrikai formuluodamas naujos tvarkos punktus bei su draudimais susijusius nurodymus, kurių privaloma laikytis, lengvai praleido "pro pirštus" psichologinio žmonių paruošimo bei jų emocinio palaikymo būtinybę. Tad nenuostabu, kad "išvirkščioji" naujo ir gremėzdiško reiškinio - karantino - pusė kuo toliau, tuo labiau atskleidžia socialinių, ekonominių ir (tikrai!) politinių realijų "povandenines sroves" su visomis jose plūduriuojančiomis drumzlėmis. Nes čia NIEKAS NEKLAUSIA apie paprasto žmogaus savijautą, jo baimes atsidūrus specifinėje kritinėje situacijoje, negrįžtamai subyrėjusį bazinį saugumo jausmą bei kitus dalykus, apie kuriuos niekas nepagalvojo...
Tad šį kartą ne apie tai, kokia nusimato diena, bet apie tai, kokia ji buvo....
O ji buvo sunki. Per visą karantino laikotarpį balandžio 14 dieną sulaukiau daugiausia skambučių.... Mano bandymai mandagiai paaiškinti, jog telefono numeris skirtas registracijai konsultacijoms telefonu, savo ruožtu aš turiu konsultuoti eilės tvarka, - iššaukdavo didžiulį žmogišką pasipriešinimą... Niekada anksčiau to nebuvo! Rodos, keistomis aplinkybėmis švenčiama pavasario šventė sukėlė dar daugiau sumaišties bei isterijos ir radikalizavo užsitęsusį beprasmybės jausmą....
Kažkas verkdamas, o kai kas ir manipuliuodamas ar netgi keldamas balsą reikalavo išimties..... Buvo ir tokių, kurie, prisiskambinę, nebūtų galėję kalbėti, net ir tuo atveju, jei turėčiau laiko "marias"... Nežmoniški suvartoto alkoholio kiekiai atrišo kažką labai jautraus bei svarbaus, bet visiškai paralyžiavo fizinę galimybę visa tai išsakyti.....
Kiekvienas nori būti išklausytas čia ir dabar, neturėdamas jėgų laukti, dar nežinia kiek ir nežinia ko....
Kodėl visa tai rašau? Tiesiog žinau, jog viso to, ką dabar patiariame, pasekmės užsitęs. Šiuo atveju turiu omenyje ne ekonomikos sektorių ir ne pavienio asmens finansinį nesaugumą, bet pirmiausia tuos poslinkius, kurie įvyko žmonių santykyje su jų pačių kasdienybe. Jie drastiškai prižadino visas JAU esamas traumines patirtis bei sukurė naujas, su kuriomis dar turėsime mokytis tvarkytis....
Gal nuskambės neatleistinai naiviai, bet būkime kantrūs ir maksimaliai supratingi vienas kito netipinių pasireiškimų bei reakcijų atžvilgiu. Tam tikra prasme nenormalioje situacijoje yra normalu elgtis nenormaliai...
Su MEILE ♡
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.
Karantino "reglamentas" padrikai formuluodamas naujos tvarkos punktus bei su draudimais susijusius nurodymus, kurių privaloma laikytis, lengvai praleido "pro pirštus" psichologinio žmonių paruošimo bei jų emocinio palaikymo būtinybę. Tad nenuostabu, kad "išvirkščioji" naujo ir gremėzdiško reiškinio - karantino - pusė kuo toliau, tuo labiau atskleidžia socialinių, ekonominių ir (tikrai!) politinių realijų "povandenines sroves" su visomis jose plūduriuojančiomis drumzlėmis. Nes čia NIEKAS NEKLAUSIA apie paprasto žmogaus savijautą, jo baimes atsidūrus specifinėje kritinėje situacijoje, negrįžtamai subyrėjusį bazinį saugumo jausmą bei kitus dalykus, apie kuriuos niekas nepagalvojo...
Tad šį kartą ne apie tai, kokia nusimato diena, bet apie tai, kokia ji buvo....
O ji buvo sunki. Per visą karantino laikotarpį balandžio 14 dieną sulaukiau daugiausia skambučių.... Mano bandymai mandagiai paaiškinti, jog telefono numeris skirtas registracijai konsultacijoms telefonu, savo ruožtu aš turiu konsultuoti eilės tvarka, - iššaukdavo didžiulį žmogišką pasipriešinimą... Niekada anksčiau to nebuvo! Rodos, keistomis aplinkybėmis švenčiama pavasario šventė sukėlė dar daugiau sumaišties bei isterijos ir radikalizavo užsitęsusį beprasmybės jausmą....
Kažkas verkdamas, o kai kas ir manipuliuodamas ar netgi keldamas balsą reikalavo išimties..... Buvo ir tokių, kurie, prisiskambinę, nebūtų galėję kalbėti, net ir tuo atveju, jei turėčiau laiko "marias"... Nežmoniški suvartoto alkoholio kiekiai atrišo kažką labai jautraus bei svarbaus, bet visiškai paralyžiavo fizinę galimybę visa tai išsakyti.....
Kiekvienas nori būti išklausytas čia ir dabar, neturėdamas jėgų laukti, dar nežinia kiek ir nežinia ko....
Kodėl visa tai rašau? Tiesiog žinau, jog viso to, ką dabar patiariame, pasekmės užsitęs. Šiuo atveju turiu omenyje ne ekonomikos sektorių ir ne pavienio asmens finansinį nesaugumą, bet pirmiausia tuos poslinkius, kurie įvyko žmonių santykyje su jų pačių kasdienybe. Jie drastiškai prižadino visas JAU esamas traumines patirtis bei sukurė naujas, su kuriomis dar turėsime mokytis tvarkytis....
Gal nuskambės neatleistinai naiviai, bet būkime kantrūs ir maksimaliai supratingi vienas kito netipinių pasireiškimų bei reakcijų atžvilgiu. Tam tikra prasme nenormalioje situacijoje yra normalu elgtis nenormaliai...
Su MEILE ♡
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.
RSS Feed
