Ar prisimeni tokią dieną, kai nuoširdžiai visa savo esybe užsimanei raudonos spalvos? Mane periodiškai ir dažniausiai visiškai netikėtai aplanko štai tokios marsietiškos nuotaikos :) Tuomet parduotuvių vitrinose bei lentynose arba savo drabužių spintoje nejučia nusižiūriu štai tokį egzempliorių, spinduliuojantį kraštutinį aktyvumą bei aistrą gyvenimui :)
Pamenu, kai buvau ikimokyklinio amžiaus mergaitė, svajojau apie raudonus batukus. Dabar visiškai nesistebiu, jog mane buvo aplankęs šis noras, kuris, beje, išsipildė ;) Dėl mano neatšaukiamos diagnozės, cerebrinio paralyžiaus, ir taip pat - raumenų polinkio į atrofiją, mano judėjimas erdvėje buvo ganėtinai ribotas. Matomai, mano vaikiškoje sąmonėje neatsitiktinai šmėžavo ryškūs archajiniai raudonumo archetipai. Skaisčiai raudona spalva siejosi su jėga bei stiprybe, t.y., būtent tais dalykais, kurių tuo metu ypatingai trūko mano raumenims, kad tvirtai laikyčiausi ant kojų ir stabiliai bei užtikrintai vaikščiočiau... Ir, žinoma, raudona yra iššūkių bei kovos spalva... Mėgindama sugyventi su savo liga ir transformacijomis, kurios manęs laukė, jų neišvengiau...
Aš intuityviai jaučiau raudonos spalvos gyvybingą užtaisą bei savo vaikiškoje vaizduotėje vis piešdavau save avinčią gražius raudonus batelius, bėgiojančią ir šokinėjančią per balas, kaip tai darydavo sveiki vaikai....
Šiuo metu raudonų atspalvių paletę, pradedant blankiu koralo atspalviu ir baigiant tamsiais prisirpusių vyšnių tonais, asocijuoju su gerokai subtilesne aktyvumo forma, persipinusia su džiaugsmo, jausmingumo bei gyvenimo kaip ypatingos šventės patyrimo vibracijomis....
Priminsiu, jog paprastai raudona spalva, kaip ir bet kuris jos atspalvis, pasiteisina tais atvejais, kai iki tikslo pasiekimo lieka vienas vienintelis žingsnis bei turime žūtbūt sukaupti ir tikslingai koncentruoti savo dėmesį bei resursus. Taip pat - kai mums vos vos trūksta gero "spyrio į užpakalį" ar to stebuklingai lemiamo pasitikėjimo savimi lašelio, kad pagaliau pradėtume įgyvendinti tai, kas mums svarbu. Taigi raudonų atspalvių paletė kuo puikiausiai atlieka savo funkciją, jeigu visumoje jaučiamės gerai ir mums tereikia vos vos save "pakelti" - įkvėpti drąsos, kad išskleistume sparnus, siektume, pa-siektume ir triumfuotume....
Visgi, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių pasitikėjimo savimi ypatingai trūksta arba kamuoja depresinės bei priešdepresinės nuotaikos, raudoną spalvą reikėtų rinktis atsargiai, nes tokiais atvejais ji ne pakelia mus, bet, priešingai, "prispaudžia", užgožia, kelia susierzinimą, beviltiškumą ir kitas negatyvias emocines apraiškas....
O kada raudonus atspalvius renkiesi Tu? ;)
Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA
(c) Jelena Simonova, 2020.
Pamenu, kai buvau ikimokyklinio amžiaus mergaitė, svajojau apie raudonus batukus. Dabar visiškai nesistebiu, jog mane buvo aplankęs šis noras, kuris, beje, išsipildė ;) Dėl mano neatšaukiamos diagnozės, cerebrinio paralyžiaus, ir taip pat - raumenų polinkio į atrofiją, mano judėjimas erdvėje buvo ganėtinai ribotas. Matomai, mano vaikiškoje sąmonėje neatsitiktinai šmėžavo ryškūs archajiniai raudonumo archetipai. Skaisčiai raudona spalva siejosi su jėga bei stiprybe, t.y., būtent tais dalykais, kurių tuo metu ypatingai trūko mano raumenims, kad tvirtai laikyčiausi ant kojų ir stabiliai bei užtikrintai vaikščiočiau... Ir, žinoma, raudona yra iššūkių bei kovos spalva... Mėgindama sugyventi su savo liga ir transformacijomis, kurios manęs laukė, jų neišvengiau...
Aš intuityviai jaučiau raudonos spalvos gyvybingą užtaisą bei savo vaikiškoje vaizduotėje vis piešdavau save avinčią gražius raudonus batelius, bėgiojančią ir šokinėjančią per balas, kaip tai darydavo sveiki vaikai....
Šiuo metu raudonų atspalvių paletę, pradedant blankiu koralo atspalviu ir baigiant tamsiais prisirpusių vyšnių tonais, asocijuoju su gerokai subtilesne aktyvumo forma, persipinusia su džiaugsmo, jausmingumo bei gyvenimo kaip ypatingos šventės patyrimo vibracijomis....
Priminsiu, jog paprastai raudona spalva, kaip ir bet kuris jos atspalvis, pasiteisina tais atvejais, kai iki tikslo pasiekimo lieka vienas vienintelis žingsnis bei turime žūtbūt sukaupti ir tikslingai koncentruoti savo dėmesį bei resursus. Taip pat - kai mums vos vos trūksta gero "spyrio į užpakalį" ar to stebuklingai lemiamo pasitikėjimo savimi lašelio, kad pagaliau pradėtume įgyvendinti tai, kas mums svarbu. Taigi raudonų atspalvių paletė kuo puikiausiai atlieka savo funkciją, jeigu visumoje jaučiamės gerai ir mums tereikia vos vos save "pakelti" - įkvėpti drąsos, kad išskleistume sparnus, siektume, pa-siektume ir triumfuotume....
Visgi, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių pasitikėjimo savimi ypatingai trūksta arba kamuoja depresinės bei priešdepresinės nuotaikos, raudoną spalvą reikėtų rinktis atsargiai, nes tokiais atvejais ji ne pakelia mus, bet, priešingai, "prispaudžia", užgožia, kelia susierzinimą, beviltiškumą ir kitas negatyvias emocines apraiškas....
O kada raudonus atspalvius renkiesi Tu? ;)
Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA
(c) Jelena Simonova, 2020.
RSS Feed
