........................................

     Susiliejusi su savo pačios užimtumu, kuris net ir karantino metu peržengia Žemės ritmo nustatytą 24 valandų tvarką bei įsikūrė „paraleliniame“ pasaulyje, stebuklingu būdu išlaisvinu į esaties plotmę niekur neskubančias akimirkas. Tokių pasitaiko dieną ir vėlyvą vakarą. Jos spontaniškai nukreipia mano mintis  į stiklu riedančiais lašais kukliai papuoštą saulę už lango, laukinių vėjo gūsių blaškomų medžių šakų šokį arba prikausto mano drėgną žvilgsnį, paliestą bemiegių naktų, prie atspindinčių paviršių atveriamo šešėlių žaismo.....

     Šioje naujoje pavasario planetoje kvepia tikru su kiekviena akimirka vis ryžtingiau artėjančiu atgimimu bei jaukia vanile, su kuria susidraugavo triumfuojantis lietus... Rodos, tarp daugiabučių ir prekybos centrų įsikūrusiame pasaulyje dar niekada nebuvo tiek daug erdvės, gryno oro bei laisvės. Miestai – dykumos niekur neskuba ir kol kas niekur nekviečia tų, kurių ofisai, kabinetai bei kitos darbinės erdvės liko vakarykščiame, jau nebeegzistuojančiame pervargusiame pasaulyje. Kažkas iš naujo atranda  buvimą toje pačioje virtuvėje, tarp tų pačių keturių sienų, matytų milijoną kartų iki šiol, lėtai gurkšnojamos rytinės kavos skonį ir laiką, kuris nuo šiol matuojamas dar nepažįstamais vienetais, prasilenkiančiais su įprastu laiko tėkmės pajautimu.

   Ir, žinoma, nesibaigiantys informacijos srautai bei keistas nuovargio nepažįstantis budrumas, kuris lyg autonominis savaime veikiantis pritaisas nuolat matuoja tiesiai iš Dangaus nuleisto kitokio laiko pulsą…. Rodos, bet kurią akimirką kažkas praneš kai ką nepaprastai svarbaus…. Kažką pranešė. Ne, ne tai….  Kol kas vis apie tą patį…..  Bet ir šis laukimas praeis. O Visata, Ji juk galiausiai sudėlioja ir sutvarko taip, kaip yra geriausia…. ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA