Nuoširdžiai dėkoju VISIEMS už sveikinimus, laiškelius, įkvėpiančius šiltus žodžius ir palinkėjimus mano gimimo dienos proga. Ačiū, kad nepamirštate arba galbūt pamiršote.. Ačiū, kad esate mano gyvenime :)
Kelios savaitės prieš gimtadienį ir kelios dienelės po jo – ypatingas laikas. Tuomet mintys, tos kruopščios aksominės bitutės, dirba viršvalandžius: jos perstruktūruoja vidinio pasaulio avilio ritmus. Gal pajutote? Viskas ypatingai paliečia: melodija, skambus juokas, saulėlydžio aromatas, balso tembras, žodis, „atsitiktinai“ perskaityta eilutė, vėjas, skambantis medžių ošime, gėlių švelnumas, kvepalų šleifą lydintys žvilgsniai.. Visa tai - perkūnijos ir griaustiniai, kurie iššaukia atgarsį esybės gelmėse. Akistata su savimi tokia atvira, tikra, jautri ir tuo pačiu nerūpestinga. Kaip niekada anksčiau jaučiu, kaip man patinka bręsti, pažinti vis labiau save: patiriančią, mylinčią, globojančią, reflektuojančią, nebijančią radikalių permainų, kūriančią, ieškančią, randančią ir atrandančią, įleidžiančią vis daugiau palaimingos ramybės į savo širdį ir nebekankinančią save ir artimus žmones dėl nereikšmingų dalykų, kaip kad būdavo įprasta anksčiau. Man patinka paleisti į dangų visų kažkada prisikaupusių įtampų aitvarus. Man patinka saviironijos virpesiai, išlaisvinantys mane iš perdėto perfekcionizmo spąstų. Man patinka, kaip aš atrodau aštuntą valandą ryto, sulaukusi 38-ių (tai nėra paslaptis ;) ). Man su kiekviena diena vis labiau ir labiau patinka prisijaukinti pasaulį, kuris į mane kreipiasi vėl ir vėl, ir jo mistinius paribius, kurie nuo pat gimimo lydi mane šiame žemiškame gyvenime kiekviename žvilgsnyje.. Man nuoširdžiai patinka visa tai, kame aš esu šiandien, ši spalvinga kasdienybės karuselė, - tai, kuo aš kvėpuoju ir gyvenu. Man patinka, kad yra žmonių, kuriems iš visos širdies esu dėkinga už pamokas, išsipildymus, šilumą, žodžius, tylą, akimirkas.. Ačiū Jums..
Jelena Simonova ragana
Kelios savaitės prieš gimtadienį ir kelios dienelės po jo – ypatingas laikas. Tuomet mintys, tos kruopščios aksominės bitutės, dirba viršvalandžius: jos perstruktūruoja vidinio pasaulio avilio ritmus. Gal pajutote? Viskas ypatingai paliečia: melodija, skambus juokas, saulėlydžio aromatas, balso tembras, žodis, „atsitiktinai“ perskaityta eilutė, vėjas, skambantis medžių ošime, gėlių švelnumas, kvepalų šleifą lydintys žvilgsniai.. Visa tai - perkūnijos ir griaustiniai, kurie iššaukia atgarsį esybės gelmėse. Akistata su savimi tokia atvira, tikra, jautri ir tuo pačiu nerūpestinga. Kaip niekada anksčiau jaučiu, kaip man patinka bręsti, pažinti vis labiau save: patiriančią, mylinčią, globojančią, reflektuojančią, nebijančią radikalių permainų, kūriančią, ieškančią, randančią ir atrandančią, įleidžiančią vis daugiau palaimingos ramybės į savo širdį ir nebekankinančią save ir artimus žmones dėl nereikšmingų dalykų, kaip kad būdavo įprasta anksčiau. Man patinka paleisti į dangų visų kažkada prisikaupusių įtampų aitvarus. Man patinka saviironijos virpesiai, išlaisvinantys mane iš perdėto perfekcionizmo spąstų. Man patinka, kaip aš atrodau aštuntą valandą ryto, sulaukusi 38-ių (tai nėra paslaptis ;) ). Man su kiekviena diena vis labiau ir labiau patinka prisijaukinti pasaulį, kuris į mane kreipiasi vėl ir vėl, ir jo mistinius paribius, kurie nuo pat gimimo lydi mane šiame žemiškame gyvenime kiekviename žvilgsnyje.. Man nuoširdžiai patinka visa tai, kame aš esu šiandien, ši spalvinga kasdienybės karuselė, - tai, kuo aš kvėpuoju ir gyvenu. Man patinka, kad yra žmonių, kuriems iš visos širdies esu dėkinga už pamokas, išsipildymus, šilumą, žodžius, tylą, akimirkas.. Ačiū Jums..
Jelena Simonova ragana
RSS Feed
