Nuoširdžiai dėkoju savo mylimai draugei Daurai Talandienei, už tai, kad „prikėlė“ naujam gyvenimui šią mano suknelę :) Iš tikrųjų, nekultivuoju prisirišimo prie daiktų, nepriklausomai nuo to, kaip jie pas mane atsirado ar kiek kainuoja, todėl niekada nepuolu į paniką, jei pametu iš tauraus metalo pagamintą auskarą, sudūžta širdžiai mielas puodelis ar drabužis tampa nebetinkamas dėvėti. Net jeigu pasireiškia nuoširdus noras „sudvasinti“ daiktinę tikrovę dėl prisiminimų, kuriuos išlaisvina kai kurie daiktai, arba tiesiog estetiniais sumetimais, paprastai vadovaujuosi įsitikinimu, jog daiktai mus „palieka“ tada, kai būna atlikę savo funkciją, - tuomet reikia su jais atsisveikinti. Grįžtu prie suknelės :) Ko gero, kiekvienam pažįstamas jausmas, jog su kai kuriais drabužėliais tarytum suaugi. Jie tarnauja tarytum „antroji oda“ ir šia prasme netrukdo, jų per daug nepastebi ir nesureikšmini, tuo pačiu jie tarytum pratęsia Tave, išreiškia kažką svarbaus, kas neatsiejama nuo Tavo unikalaus savęs įsivaizdavimo bei teigimo kasdienybėje. Smagu, kad ir toliau galiu džiaugtis savo ypatinga, pavasariškai atsinaujinusia bei gražiais karoliukais pasipuošusia suknele ;) Tad šį kartą su kaupu pasiteisino posakis: „geriausias naujumas glūdi tame, kas sena, bet iš naujo atrasta“.
Jelena Simonova RAGANA
Jelena Simonova RAGANA
RSS Feed
