APIE INTUICIJĄ…. IŠ NAKTINIŲ POKALBIŲ….

    Naktį, iš trečiadienio į ketvirtadienį, gavau aštuonias žinutes iš tarpusavyje visiškai nesusijusių žmonių. Kiekvienas jų lakoniškai manęs paklausė apie INTUICIJĄ. AR JA GALIMA PASIKLIAUTI?…. Kiek nustebino šis rezonansas. Tuo labiau nustebino, jog visos aštuonios žinutės mane pasiekė daugiausia penkių minučių bėgyje. Nemiegojau. Šį kartą jaučiau, jog kiekvienam parašiusių mano atsakymo LABAI reikėjo tuoj pat... Atsakinėdama kiekvinam asmeniškai, atsigręžiau į savo pačios subjektyviai išgyvenamą santykį su šia, kaip man dažnai atrodo, transcendentinės kilmės, bet žmogaus esybės gelmėse “gyvenančia”, instancija, kuri, beje, yra visai kas kita nei mano matymai…... AR AŠ JOS KLAUSAU? …..Taip…. Bet kaip žnoti, jog TAI TIKRAI INTUICIJA, O NE BAIMIŲ ĮKVEPTOS FANTAZIJOS PIEŠIAMAS NEGATYVUS ĮVYKIŲ SCENARIJUS? ….. Hm…… INTUICIJAI, man regis, SVETIMI VAIZDINIAI. Jeigu jie tarytum įkyrus filmo siužetas nuolat atsinaujina galvoje, vis pasikartodami, greičiausiai turite reikalą su paprasčiausiais prisigalvojimais, kurie galimai ir buvo padiktuoti vidinių baimių. INTUICIJA nepriklauso nuo mūsų baimių. Ji kur kas gilesnė..... Ji nepiešia vaizdų, nepripažįsta užuolankų, tad neatveria simbolių. Ji byloja tiesiogiai pojūčiu, kuris yra vos pagaunamas, bet tuo pačiu labai konkretus.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA