APIE MOTERIŠKAS GALIAS....

    Neseniai su vienu protingu bei visapusiškai išsilavinusiu, gerokai apsiskaičiusiu vyriškos giminės atstovu teko diskutuoti apie tai, ar antgamtiniai dalykai vienodai reiškiasi moters bei vyro patirtyse? Mano pašnekovas palietė ir tam tikrų ekstraordinarinių galių klausimą, tvirtindamas, kad moteris – ragana bei vyras – raganius pasižymi visiškai identiškomis galiomis, tik savo praktikose gali naudoti skirtingus metodus, skirtingai atlikti ritualus ir pan. Iš tiesų pagavau save pirmą kartą išsakančią tam tikrus dalykus, kuriais gyvenu, garsiai, mat iki šiol visa tai, kas rutuliojosi anapus racionalaus supratimo ribos, likdavo neišsakyta, tarytum niekada nerasdavau žodžių šiems dalykams išreikšti. Visada jutau, kad negaliu apie savo „matymus“ kalbėti taip, lyg kalbėčiau apie rytdienos planus, ant stalo stovintį arbatos puodelį ar kitus savaime suprantamus bei apčiuopiamus dalykus. Pamaniau, vien šios kabutės, kuriomis ką tik „papuošiau“ žodį „matymai“, atspindi mano santykio su šiais reiškiniais trapumą..... Dar daugiau, visada tam tikrų temų aptarimą pristabdydavo suvokimas, kuris gana dažnai aplankydavo ir vaikystėje, jog apie tam tikrus dalykus apskritai nedera kalbėti. Aš niekada niekam nepasakojau nuosekliai, kaip šie „matymai“ keitėsi laike arba kaip modifikavosi ir vis sudėtingėjo mano atliekami ritualai - vaikystėje jie labiau priminė mažos mergaitės, sėdinčios ant žolės žaidimus su gėlių žiedais, kuriuose gyveno jos išgalvoti personažai - fėjos bei elfai. Kažkas panašaus gavosi ir šios diskusijos metu. Vien keistas pojūtis, kad mano pašnekovas dėlioja savo mintis apie jo patirtus mistinius pojūčius bei atskleistas racionaliai nepaaiškinamas galias šitaip drąsiai - be jokio atsargumo jausmo, demonstruodamas visą savo ezoterinio ir psichologinio žodyno turtingumą ten, kur aš įprastai nerandu tinkamų žodžių, pasufleravo, jog kalbame apie visiškai skirtingas patirtis. Eilinį kartą kažką labai svarbaus pasilikau sau..... Tuomet kaip niekada aiškiai supratau, kad moteriškas raganiškumas (gerąja to žodžio prasme) yra kažkas kita, nei tie galių pasireiškimai, kuriuos diktuoja vyriškas pradas. Mes kiekviena tai turime, patikėkite :) Mes gebame išvirti sriubą, išlaisvindamos savyje ypatingą nusiteikimą taip, kad ji išgydytų mūsų artimuosius nuo peršalimo ir, deja, „įmaišydamos“ į ją savo blogą nuotaiką, galime ja „užkrėsti“ visus, kas tą sriubą valgys, tad būkime sąmoningos bei atsakingos! Mes galime rytą  mintyse siųsti mylimam žmogui  meilę bei  šilumą ir tuomet neabejotinai šią dieną jam seksis puikiai. Mes gebame vien savo nuoširdžia šypsena įžiebti laimės liepsneles kitų žmonių širdyse.... Mums nebūtina žinoti, KAIP tai vyksta.... Mums nereikia ieškoti loginių priežasčių – pasekmių ryšių, kai nutinka tai, kas buvo pakuždėta mūsų gyvos pulsuojančios nuojautos....  Mes galime apkabinti bei prižadinti mūsų esybės gelmėse snaudžiančią archetipinę Moterį Deivę bei leisti reikštis jos pirmapradei moteriškai išminčiai bei magijai, net ir tuomet, kai už lango XXI amžius.....

​Jelena Simonova RAGANA