Naujajame žurnalo „BŪRĖJA“ (nr. 1 (195)) numeryje, rubrikoje „NERIMAS. KAIP PADĖTI SAU IR KITIEMS?“ rasite mano komentarą APIĖ NERIMO PRIEŽASTIS.
Pradėsiu nuo savęs :) Kiekvieną kartą, kai šiuolaikiniais prietaisais tenka matuoti pulsą bei nerimo lygį, medikai tuoj pat siūlo suleisti lexotanilio ampulę. Puikiai žinau – tai mano diagnozės, cerebrinio paralyžiaus, išvirkščioji pusė, todėl nemaža dalis šios diagnozės „savininkų“ sistemingai vartoja atitinkamus vaistus nerimui malšinti ir taip pat antidepresantus, mat statistiškai apie 50 proc. nuo nerimo kenčiančių asmenų lygiagrečiai arba periodiškai patiria ir depresijos simptomus. Kiekvienas mūsų pasižymime unikalia psichine konstitucija. Vartoti vaistus ar ne - kiekvieno žmogaus be galo atsakingas, giliai asmeninis, sakyčiau, egzistencinis pasirinkimas. Aš visiškai sąmoningai renkuosi savo kelią – be vaistų. Nerimas, kuris patiriamas dėl nuolatinio skubėjimo bei poilsio trūkumo tėra paviršius, kuris dengia kur kas sunkiau apčiuopiamus bei sunkiai įvardijamus nerimo archeologijos sluoksnius. Juk jo pasireiškimą gali įtakoti ne tik tos patirtys, kurių negebame integruoti į savo emocinį gyvenimišką kontekstą, bet ir genealoginės programos, persiduodančios iš kartos į kartą arba, pavyzdžiui, komplikuota bei traumuojanti gimimo - atėjimo į šį pasaulį patirtis, kurios neprisimename. Būtent todėl autentiškos nerimo terapijos pastangos pirmiausia orientuotos į nerimo šaltinio identifikavimą bei pašalinimą, o ne simptomų gydymą, - būtent tuo ir vadovaujuosi, padėdama sau bei kitiems. Kartais reikia tiek nedaug – nuoširdaus pokalbio, kuris lyg mygtukas „restart“ perkrauna vidinį pasaulį bei nukreipia chaotiškas, nerimo „maitinamas“ mintis kur kas konstruktyvesne prasmingesnio ar net džiaugsmingesnio buvimo linkme. O kartais reikia ilgesnės terapijos. Daugeliu atvejų tikros nerimo priežasties iškėlimas į sąmonės šviesą padeda nebesusitapatinti su juo ir iki tam tikro laipsnio kontroliuoti nerimo dinamiką kasdieniame gyvenime. Visgi, kad ir kaip nuspręstumėte tvarkytis su savo nerimu, pamatiniai klausimai, į kuriuos svarbu atsakyti: KOKIA NERIMO PRASMĖ JŪSŲ GYVENIME? KOKIĄ SVARBIĄ GYVENIMIŠKĄ UŽDUOTĮ JIS JUMS DIKTUOJA, PADEDA IŠGRYNINTI BEI ĮSISĄMONINTI? Tiesiog NERIMAS? Taip nebūna....
Daugiau apie nerimą, jo priežastis bei pagalbą skaitykite: Rubrika „NERIMAS. KAIP PADĖTI SAU IR KITIEMS?“, „BŪRĖJA“, (nr. 1 (195)), 2019., p.p. 18 – 19. Ten pat rasite ir mano parengtą komentarą šia tema :)
Jelena Simonova RAGANA
Pradėsiu nuo savęs :) Kiekvieną kartą, kai šiuolaikiniais prietaisais tenka matuoti pulsą bei nerimo lygį, medikai tuoj pat siūlo suleisti lexotanilio ampulę. Puikiai žinau – tai mano diagnozės, cerebrinio paralyžiaus, išvirkščioji pusė, todėl nemaža dalis šios diagnozės „savininkų“ sistemingai vartoja atitinkamus vaistus nerimui malšinti ir taip pat antidepresantus, mat statistiškai apie 50 proc. nuo nerimo kenčiančių asmenų lygiagrečiai arba periodiškai patiria ir depresijos simptomus. Kiekvienas mūsų pasižymime unikalia psichine konstitucija. Vartoti vaistus ar ne - kiekvieno žmogaus be galo atsakingas, giliai asmeninis, sakyčiau, egzistencinis pasirinkimas. Aš visiškai sąmoningai renkuosi savo kelią – be vaistų. Nerimas, kuris patiriamas dėl nuolatinio skubėjimo bei poilsio trūkumo tėra paviršius, kuris dengia kur kas sunkiau apčiuopiamus bei sunkiai įvardijamus nerimo archeologijos sluoksnius. Juk jo pasireiškimą gali įtakoti ne tik tos patirtys, kurių negebame integruoti į savo emocinį gyvenimišką kontekstą, bet ir genealoginės programos, persiduodančios iš kartos į kartą arba, pavyzdžiui, komplikuota bei traumuojanti gimimo - atėjimo į šį pasaulį patirtis, kurios neprisimename. Būtent todėl autentiškos nerimo terapijos pastangos pirmiausia orientuotos į nerimo šaltinio identifikavimą bei pašalinimą, o ne simptomų gydymą, - būtent tuo ir vadovaujuosi, padėdama sau bei kitiems. Kartais reikia tiek nedaug – nuoširdaus pokalbio, kuris lyg mygtukas „restart“ perkrauna vidinį pasaulį bei nukreipia chaotiškas, nerimo „maitinamas“ mintis kur kas konstruktyvesne prasmingesnio ar net džiaugsmingesnio buvimo linkme. O kartais reikia ilgesnės terapijos. Daugeliu atvejų tikros nerimo priežasties iškėlimas į sąmonės šviesą padeda nebesusitapatinti su juo ir iki tam tikro laipsnio kontroliuoti nerimo dinamiką kasdieniame gyvenime. Visgi, kad ir kaip nuspręstumėte tvarkytis su savo nerimu, pamatiniai klausimai, į kuriuos svarbu atsakyti: KOKIA NERIMO PRASMĖ JŪSŲ GYVENIME? KOKIĄ SVARBIĄ GYVENIMIŠKĄ UŽDUOTĮ JIS JUMS DIKTUOJA, PADEDA IŠGRYNINTI BEI ĮSISĄMONINTI? Tiesiog NERIMAS? Taip nebūna....
Daugiau apie nerimą, jo priežastis bei pagalbą skaitykite: Rubrika „NERIMAS. KAIP PADĖTI SAU IR KITIEMS?“, „BŪRĖJA“, (nr. 1 (195)), 2019., p.p. 18 – 19. Ten pat rasite ir mano parengtą komentarą šia tema :)
Jelena Simonova RAGANA