Tūkstančiai žvilgsnių, žodžių, neįgarsintų minčių..... STOP..... Trumpa pertraukėlė.... Kažkodėl, pasinėrusi į šį nesibaigiančio „skruzdėlyno“ pertrūkį, kuris išpuola kaip pati brangiausia SAU skirto laiko dovana, norisi parašyti apie VIENATVĘ bei jos atspalvius, kuriuos (pati to nenorėdama) „kolekcionuoju“ nuo ankstyvosios vaikystės laikų. Didžioji dalis mano pašnekovų tvirtina, jog vienatvės patyrimas yra be galo slegiantis, nes kai jautiesi visiškai viena(s) kunkuliuojančio pasaulio begalybės akivaizdoje, vienatvė įkalina keistame beviltiškume. Tuomet supranti, jog ta distancija, kuri Tave skiria nuo kitų žmonių bei nesibaigiančio, taip arti bei taip toli nuo Tavęs gyvuojančio „skruzdėlyno“, pasirodo kaip itin sunkiai įveikiama egzistencinė užduotis. Juk, atrodo, kiekvienas gyvena savo gyvenimą, „minta“ savo rūpesčiais, draugauja su savo tikrais arba įsivaizduojamis draugais.... Tokio pobūdžio į mane besikreipiančių žmonių pasakojimai gana stipriai rezonuoja su mano vaikystės išgyvenimais.... Ir štai pradedu suprasti, jog ir dabar tenka kažką panašaus patirti.... Taip, vaikystės laikais jaučiausi lyg būčiau kitos, apgailėtinai tolimos planetos gyventoja. Mano keisti matymai ir, žinoma, fizinė negalia diktavo savitas sąveikos su skubančiu pasauliu taisykles. O aš, rodos, neturėjau kur skubėti, užtat turėjau laiko „marias“ iš savo diagnozės sulipdyto uosto stebėti skubančio pasaulio vyksmą taip, lyg šis pasaulis ir žmonės neturėtų su manimi nieko bendro. Ilgai buvau stebėtoja ir, tiesą sakant, tos akimirkos, kai netikėtai tapdavau šio vyksmo dalyve, buvo itin retos ir, ko gero, labiau sukrečiančios nei džiuginančios. Vienatvė kartais virsdavo nepakeliamai sunkiu inkaru, kuris mane stūmė žemyn. O kartais, priešingai, ji buvo mano geriausia draugė...... Ar bandėte kada nors prakalbinti savo vienatvę?............
Metai bėgo ir tie žmonių srautai, kurie manęs šalinosi, paradoksaliu būdu laikui bėgant pradėjo intensyviai artėti.... Aš tikrai labai stengiuosi atsakyti į kiekvieną kreipinį..... Mano vienatvė jau seniai kitokia vien todėl, kad aš turiu nepaprastai mažai laiko sau ir kažkuriuo momentu nustojau ją kalbinti...... Ir vis dėlto tokie žodžiai kaip „Draugas“, „Draugė“, „DRAUGYSTĖ“ vis dar graudina ir labai...... Kodėl?...... Kuo toliau, tuo labiau buvau ir esu tapatinama su savo matymais ir pranašystėmis. Jei tik anapus konsultacijų laiko pasirodo nepažįstamas žmogus, žinantis apie mano kasdienę veiklą, visada duoklė pirmiausia atiduodama kitoniškumui. Manęs labai dažnai klausia, kada aš ar mano artimieji pastebėjo, jog matau visa tai, kas nėra įprasta, ką būtent bei kaip aš matau ir pan..... Net ir tada, kai laisvalaikiu, kurio tikrai nėra daug, susitinku su pažįstamais ir draugais, gana dažnai jaučiu, jog ore "pakimba" vienas ar kitas kažkuriam jų aktualus rūpimas klausimas, kuris formuluojamas lyg tarp kitko, beveik netyčia..... ir visgi tikimasi, kad aš, pagavusi šį pagalbos šauksmą, atsakysiu, išspręsiu ir sudėliosiu kažką svarbaus..... ......Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kai jaučiu, jog kažkas su manimi bendrauja tiesiog dėl manęs pačios, lyg šių matymų nebūtų....
Jelena Simonova RAGANA
Metai bėgo ir tie žmonių srautai, kurie manęs šalinosi, paradoksaliu būdu laikui bėgant pradėjo intensyviai artėti.... Aš tikrai labai stengiuosi atsakyti į kiekvieną kreipinį..... Mano vienatvė jau seniai kitokia vien todėl, kad aš turiu nepaprastai mažai laiko sau ir kažkuriuo momentu nustojau ją kalbinti...... Ir vis dėlto tokie žodžiai kaip „Draugas“, „Draugė“, „DRAUGYSTĖ“ vis dar graudina ir labai...... Kodėl?...... Kuo toliau, tuo labiau buvau ir esu tapatinama su savo matymais ir pranašystėmis. Jei tik anapus konsultacijų laiko pasirodo nepažįstamas žmogus, žinantis apie mano kasdienę veiklą, visada duoklė pirmiausia atiduodama kitoniškumui. Manęs labai dažnai klausia, kada aš ar mano artimieji pastebėjo, jog matau visa tai, kas nėra įprasta, ką būtent bei kaip aš matau ir pan..... Net ir tada, kai laisvalaikiu, kurio tikrai nėra daug, susitinku su pažįstamais ir draugais, gana dažnai jaučiu, jog ore "pakimba" vienas ar kitas kažkuriam jų aktualus rūpimas klausimas, kuris formuluojamas lyg tarp kitko, beveik netyčia..... ir visgi tikimasi, kad aš, pagavusi šį pagalbos šauksmą, atsakysiu, išspręsiu ir sudėliosiu kažką svarbaus..... ......Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kai jaučiu, jog kažkas su manimi bendrauja tiesiog dėl manęs pačios, lyg šių matymų nebūtų....
Jelena Simonova RAGANA
RSS Feed
