Socialinių tinklų erdvėje atsiranda vis daugiau postų bei motyvacinių iliustracijų, kviečiančių aukštesniam karantino įprasminimui..... Rodos, didžiulį pasimetimą ir patirtą šoką iš pradžių bent dalinai kompensavo neplanuotos "atostogos" ir romantizuota galimybė pagaliau pabūti su savo artimais žmonėmis, kuriems nesibaigiančioje kasdienių darbų ir įsipareigojimų rutinoje vis pritrūkdavo laiko..... Ir štai!!! Šis lėkimas pasibaigė!!!
Po truputį iškyla į paviršių išvirkščioji artumo bei bendrai nuo ryto iki vakaro praleidžiamo laiko idealizavimo ir romantizavimo pusė. Ilgalaikis buvimas kartu tarp keturių sienų bei nuolatinis dalinimasis su namiškiais ne tik laime pagaliau pabūti kartu, bet ir savo nerimu, staiga užgriuvusiais rūpesčiais bei nežinia artimiausios ateities akivaizdoje tam tikrais atvejais iššaukė pyktį dėl įsisenėjusių skaudulių, kurie netikėtai atgijo antrajam gyvenimui.
Atsirado daugiau laiko ir objektyvaus pagrindo ne tik džiaugsmui, bet ir prisikaupusiems priekaištams bei paprastam žmogiškam susierzinimui pasireikšti. Ir tuomet kai kas tyliai pagalvoja, jog, jeigu reikėtų jau rytoj ankstyvą rytą keltis tam, kad važiuoti į darbą ir išbūti ten iki pat vakaro, tai būtų tikras išsigelbėjimas bei pabėgimas nuo namų padiktuotų užduočių ir rūpesčių. Taip pat - nuo sistemingai iškeliamo klausimo, kuo užimti vaikus bei galvojimo, kaip tinkamai sukurti mokymosi nuotoliniu būdu sąlygas.
Kažkas apie savo nuovargį nuo artimų žmonių išdrįsta kalbėti garsiai... Kažkam gėda apie tai prabilti... Kažkas kantriai tylėjo, bet jau nebegali slėpti savo irzlios nuotaikos ir vis pratrūksta, radus ne ten padėtą kojinę ar išgirdus ne taip pasakytą žodį... O kai kas, vedamas taurios išminties bei auksinės kantrybės, kartais - lengvai, o kartais - iš paskutinių jėgų stengiasi būti supratingas. Nekelia balso ant savo artimo žmogaus bei išdykaujančių vaikų ir nuoširdžiai mokosi džiaugtis aukštyn kojomis apsivertusio gyvenimo privalumais, kurie kartais visgi pasislepia tarp kabučių.....
Gelbėdami pasaulį ir likdami namie, negriaukime šiurkščiomis pastabomis ar pratrūkusiu tonu namų pasaulio, kurį sukūrėme kartu su mums brangiais žmonėmis. Būkime kantrūs. Nuo kiekvieno(s) mūsų nuotaikos, kantrybės bei geranoriškumo priklauso aplinkinių žmonių savijauta ir tikėjimas, jog VISKAS BUS GERAI.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.
Po truputį iškyla į paviršių išvirkščioji artumo bei bendrai nuo ryto iki vakaro praleidžiamo laiko idealizavimo ir romantizavimo pusė. Ilgalaikis buvimas kartu tarp keturių sienų bei nuolatinis dalinimasis su namiškiais ne tik laime pagaliau pabūti kartu, bet ir savo nerimu, staiga užgriuvusiais rūpesčiais bei nežinia artimiausios ateities akivaizdoje tam tikrais atvejais iššaukė pyktį dėl įsisenėjusių skaudulių, kurie netikėtai atgijo antrajam gyvenimui.
Atsirado daugiau laiko ir objektyvaus pagrindo ne tik džiaugsmui, bet ir prisikaupusiems priekaištams bei paprastam žmogiškam susierzinimui pasireikšti. Ir tuomet kai kas tyliai pagalvoja, jog, jeigu reikėtų jau rytoj ankstyvą rytą keltis tam, kad važiuoti į darbą ir išbūti ten iki pat vakaro, tai būtų tikras išsigelbėjimas bei pabėgimas nuo namų padiktuotų užduočių ir rūpesčių. Taip pat - nuo sistemingai iškeliamo klausimo, kuo užimti vaikus bei galvojimo, kaip tinkamai sukurti mokymosi nuotoliniu būdu sąlygas.
Kažkas apie savo nuovargį nuo artimų žmonių išdrįsta kalbėti garsiai... Kažkam gėda apie tai prabilti... Kažkas kantriai tylėjo, bet jau nebegali slėpti savo irzlios nuotaikos ir vis pratrūksta, radus ne ten padėtą kojinę ar išgirdus ne taip pasakytą žodį... O kai kas, vedamas taurios išminties bei auksinės kantrybės, kartais - lengvai, o kartais - iš paskutinių jėgų stengiasi būti supratingas. Nekelia balso ant savo artimo žmogaus bei išdykaujančių vaikų ir nuoširdžiai mokosi džiaugtis aukštyn kojomis apsivertusio gyvenimo privalumais, kurie kartais visgi pasislepia tarp kabučių.....
Gelbėdami pasaulį ir likdami namie, negriaukime šiurkščiomis pastabomis ar pratrūkusiu tonu namų pasaulio, kurį sukūrėme kartu su mums brangiais žmonėmis. Būkime kantrūs. Nuo kiekvieno(s) mūsų nuotaikos, kantrybės bei geranoriškumo priklauso aplinkinių žmonių savijauta ir tikėjimas, jog VISKAS BUS GERAI.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.
RSS Feed
