Ar Jums kada nors teko įsivaizduoti savo kasdienį gyvenimą pasitelkus veidrodinių atspindžių metaforą? ;) Kiekvieno mūsų dabarties suvokimas atspindi tai, ką mes jau patyrėme, atmintis saugo mūsų praeities rakursų atspindžius, savo ruožtu mūsų ateities planai atspindi tai, ko labiausiai trokštame bei laukiame. Mes atspindime vienas kitą emociškai, išreikšdami savo reakcijas į aplinkinius žmones bei mus supančio pasaulio reiškinius ir įvykius, tuo pačiu iššaukdami valingą arba spontanišką manifestaciją to, kaip kiti žmonės – kiekvienas savaip – atspindi mus. Mes išreiškiame vienas kito bei pasaulio atspindžius savo kalbėjime, artikuliacijoje, gestuose, kreipiniuose, tylos daugtaškiuose.... Kiekvieno mūsų žvilgsnyje, lyg veidrodiniame šulinyje, „apsigyveno“ sielos gelmių atspindžiai.... Ir tuo pačiu žvilgsnis atspindi pasaulį – būtent tokį, kokį jį matome ir būtent taip, kaip mes jį priimame arba, maištaudami, išsižadame, įvyniodami aštrias savo rankomis iš nevilties sudaužytų atspindžių šukes į šiurkštų nusivylimo audinį.... Atspindžių vektoriai persipynę pasaulio erdvėlaikiuose ir mūsų tobulai ar tam tikrais atvejais - fragmentiškai bei iškreiptai atspindinčių minčių brūzgynuose. Įdomiausia, jog esminį atspindėjimo principą, nuo kurio priklauso mūsų savijauta, mes sukuriame patys. Valios pastangomis pakeisdami savo vidinio veidrodžio padėtį, galime bet kurią akimirką jį performuoti, jei esamas atspindėjimo principas nėra (arba neBĖra) konstruktyvus bei veda mus į neviltį ir grėsmingus veidrodžių karalystės paribius.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA