BE PABAIGOS....

       Tavo balso tembro vibracijos, žvilgsnio gelmės reljefas, gestų apibrėžiamas Pasaulis ir nerimastingumas, piešiantis abstrakčias dėmes smalsumo drobėje – viskas iškalbinga. Neturiu teisės pasakyti viską, bet.. ..išmokau pabūti su Tavimi.. Išmokau klaidžioti Tavo praeities kartų skarelių gėlynuose, laistyti juos vilties upėmis bei išrauti su šaknimis kadaise pasietas piktžoles, kurias kasdien nuskina Tavo bevardis liūdesys.. Man patinka Tave įkvėpti užsibūti dabartyje ir parodyti, kad jos nektaro lašai saldūs, su imbiero prieskoniu – kaip tik Tavo išrankiam gurmaniškam skoniui. Man patinka su Tavimi rašyti ateities dienoraščius, net jeigu Tu juose nematai spalvų, vien riaumojančių ugnikalnių pažadus.. Pavartyk jų puslapius ir prisijaukink bemieges pastraipas. Kai išeini, išsineši kažką svarbaus, uždarai krištolinius savo vertikalaus Pasaulio vartus.. O aš vis dar turiu, ką pasakyti.. ..ar nutylėti.. Ir taip be pabaigos…… 

Jelena Simonova ragana