Dėmesys.... Būtent šis moteriškų minčių prerijose apsigyvenęs poreikis ir alkis pastaruoju metu gana dažnai patenka į nesibaigiančių diskusijų erdvę..... Dėl dėmesio stokos kyla nepasitenkinimas santykiais, savo ruožtu elementarus vyriškas užimtumas bei nuovargis, kurie bent dalinai apsprendžia kuklesnį dėmesio demonstravimą, ir netgi kiek šaltesnis žodis priimami itin jautriai bei traktuojami kaip nemeilė.....
Tam tikrais atvejais dėmesio reikalavimas išreiškiamas itin drastiškai, pasitelkus kraštutines bei visiškai neprognozuojamas moteriško išradingumo formas, o kartais - skolinantis konservatyvius, niekur nevedančius šablonus: baudžiant besaikiu tylėjimu ar ignoravimu arba, priešingai, garsiai šaukiant, kaltinant prisiminus net ir mažiausius praeities "paslydimus", bei garsiai formuluojant iš anksto "pagamintus" ultimatumus, kurie tiesiogiai arba "tarp eilučių" ištransliuoja besąlygišką moters įsitikinimą, jog vyriškame prioritetų sąraše būtent ji turi būti pirmoje vietoje.....
Kiekvieną kartą, kai klausimas apie moters vietą vyro gyvenime pasiekia mane asmeniškai, tenka išlaikyti pauzę.... :) Aš nuoširdžiai bijau įžeisti kiekvieną moterį, kuri yra šventai įsitikinusi, jog jos partneris, besirinkdamas tarp jos bei laisvalaikio praleidimo su draugais, vienareikšmiškai turi nuspręsti jos naudai, priešingu atveju ji jausis nemylima. Tokiais atvejais moteris vyrui užkrauna nelengvą užduotį: užpildyti visas spragas, kurios susikūrė dar vaikystės laikais, pradedant jos nevisavertiškumo kompleksu ir baigiant emociniu nestabilumu, reguliariai ūmėjančiu vidiniu nerimu bei baimėmis. O juk visa tai moteris turi spręsti pati. Kiek sunkokai man sekasi suprasti ir tuos moteriškus argumentus, kuriais grindžiamas hiperbolizuotas moters sudievinimas ir moteris dviejų žmonių santykiuose iškeliama aukščiau visko.
Įdomus dalykas: bet koks partnerės (ir, beje, partnerio) sudievinimas bei idealizavimas ilgainiui iššaukia priešingą reakciją ir tuomet viskas apsiverčia aukštyn kojomis: tas, kuris skaudžiai nuleidžiamas nuo pjedestalo, pradeda reikalaukti dėmesio, kurio gauna vis mažiau ir mažiau, savo ruožtu išsilaisvinęs partneris, besimėgaudamas laisvės skoniu bei "praregėjimu", bando kompensuoti prarastą laiką, nuo šiol skirdamas jį išskirtinai savo poreikiams, draugams, televizoriui bei kitiems apleistiems įpročiams...... Tuomet kai kas, jausdamas šiurkštų žemės paviršių po kojomis, nusprendžia pasukti skirtingais keliais.... Arba, jeigu šio sprendimo įgyvendinimą apsunkina finansinės problemos, atsakomybė už vaikus bei baimė išeiti į nežinią, pasirenkama likti kartu ir kruopščiai kaupti nuoskaudas dėl nevykusių santykių......
O kai kam pasiseka pažvelgti į savo nusivylimų grandinę kitu kampu ir ...... tarytum susitikti iš naujo su savo gyvenimo partneriu. Juk galima išmokti su juo bendrauti žemiškai ir realistiškai. Tuomet dėmesys rodomas ne pagal nustatytą tvarkaraštį ar baiminantis, jog "antroji pusė" jo negavusi iškels eilinę sceną, bet tiesiog todėl, kad nuoširdžiai norisi pradžiuginti, nustebinti ar apkabinti....
Galiausiai, mano giliu įsitikinimu, moters vieta visai ne ten, kur lokalizuoti vyriškų ambicijų padiktuoti tikslai.... Šiuo atveju ji lyg debesis juos užstoja, todėl anksčiau ar vėliau vyrui iškyla noras ją patraukti į šoną..... Kur kas vertingesnė, garbingesnė bei STABILESNĖ moters vieta yra ŠALIA vyro, mažų mažiausiai netrukdant jam siekti jo užsibrėžtų tikslų ir nekaltinant, jei tam tikrais atvejais (ar kiek dažniau) mieliau renkasi vyrišką draugiją ar krepšinį...... O jeigu ir pačios kiek atpalaiduojame mechanizmą, priverčiantį skaičiuoti mums rodomo dėmesio perlus bei vertinti, ar pakankamai jų gavome iš savo partnerio, ir nukreipiame savo dėmesį kitur, būtinai atrandame nišas, kuriose mums smagu augti bei skleisti savo moteriškumą, ir, veikiant tam tikriems laiko patikrintiems dėsniams, jaučiamės savipakankamos bei mylimos. Tuomet dėmesio trūkumo problema savaime išsisprendžia.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.
Tam tikrais atvejais dėmesio reikalavimas išreiškiamas itin drastiškai, pasitelkus kraštutines bei visiškai neprognozuojamas moteriško išradingumo formas, o kartais - skolinantis konservatyvius, niekur nevedančius šablonus: baudžiant besaikiu tylėjimu ar ignoravimu arba, priešingai, garsiai šaukiant, kaltinant prisiminus net ir mažiausius praeities "paslydimus", bei garsiai formuluojant iš anksto "pagamintus" ultimatumus, kurie tiesiogiai arba "tarp eilučių" ištransliuoja besąlygišką moters įsitikinimą, jog vyriškame prioritetų sąraše būtent ji turi būti pirmoje vietoje.....
Kiekvieną kartą, kai klausimas apie moters vietą vyro gyvenime pasiekia mane asmeniškai, tenka išlaikyti pauzę.... :) Aš nuoširdžiai bijau įžeisti kiekvieną moterį, kuri yra šventai įsitikinusi, jog jos partneris, besirinkdamas tarp jos bei laisvalaikio praleidimo su draugais, vienareikšmiškai turi nuspręsti jos naudai, priešingu atveju ji jausis nemylima. Tokiais atvejais moteris vyrui užkrauna nelengvą užduotį: užpildyti visas spragas, kurios susikūrė dar vaikystės laikais, pradedant jos nevisavertiškumo kompleksu ir baigiant emociniu nestabilumu, reguliariai ūmėjančiu vidiniu nerimu bei baimėmis. O juk visa tai moteris turi spręsti pati. Kiek sunkokai man sekasi suprasti ir tuos moteriškus argumentus, kuriais grindžiamas hiperbolizuotas moters sudievinimas ir moteris dviejų žmonių santykiuose iškeliama aukščiau visko.
Įdomus dalykas: bet koks partnerės (ir, beje, partnerio) sudievinimas bei idealizavimas ilgainiui iššaukia priešingą reakciją ir tuomet viskas apsiverčia aukštyn kojomis: tas, kuris skaudžiai nuleidžiamas nuo pjedestalo, pradeda reikalaukti dėmesio, kurio gauna vis mažiau ir mažiau, savo ruožtu išsilaisvinęs partneris, besimėgaudamas laisvės skoniu bei "praregėjimu", bando kompensuoti prarastą laiką, nuo šiol skirdamas jį išskirtinai savo poreikiams, draugams, televizoriui bei kitiems apleistiems įpročiams...... Tuomet kai kas, jausdamas šiurkštų žemės paviršių po kojomis, nusprendžia pasukti skirtingais keliais.... Arba, jeigu šio sprendimo įgyvendinimą apsunkina finansinės problemos, atsakomybė už vaikus bei baimė išeiti į nežinią, pasirenkama likti kartu ir kruopščiai kaupti nuoskaudas dėl nevykusių santykių......
O kai kam pasiseka pažvelgti į savo nusivylimų grandinę kitu kampu ir ...... tarytum susitikti iš naujo su savo gyvenimo partneriu. Juk galima išmokti su juo bendrauti žemiškai ir realistiškai. Tuomet dėmesys rodomas ne pagal nustatytą tvarkaraštį ar baiminantis, jog "antroji pusė" jo negavusi iškels eilinę sceną, bet tiesiog todėl, kad nuoširdžiai norisi pradžiuginti, nustebinti ar apkabinti....
Galiausiai, mano giliu įsitikinimu, moters vieta visai ne ten, kur lokalizuoti vyriškų ambicijų padiktuoti tikslai.... Šiuo atveju ji lyg debesis juos užstoja, todėl anksčiau ar vėliau vyrui iškyla noras ją patraukti į šoną..... Kur kas vertingesnė, garbingesnė bei STABILESNĖ moters vieta yra ŠALIA vyro, mažų mažiausiai netrukdant jam siekti jo užsibrėžtų tikslų ir nekaltinant, jei tam tikrais atvejais (ar kiek dažniau) mieliau renkasi vyrišką draugiją ar krepšinį...... O jeigu ir pačios kiek atpalaiduojame mechanizmą, priverčiantį skaičiuoti mums rodomo dėmesio perlus bei vertinti, ar pakankamai jų gavome iš savo partnerio, ir nukreipiame savo dėmesį kitur, būtinai atrandame nišas, kuriose mums smagu augti bei skleisti savo moteriškumą, ir, veikiant tam tikriems laiko patikrintiems dėsniams, jaučiamės savipakankamos bei mylimos. Tuomet dėmesio trūkumo problema savaime išsisprendžia.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.
RSS Feed
