Tikriausiai Jums teko girdėti, kad senovėje draugystės ryšys buvo sakralizuojamas ir tam tikrais atvejais, naudojant specialius kraujo ritualus, paverčiamas brolybės saitu? Iš tiesų draugaujančių žmonių energetikos tampriai persipina, siunčia viena kitai aktyvius impulsus, kokybiškai transformuodamos viena kitą. Būtent todėl draugaujant sukuriamas energetinis draugystės rezervuaras, kuris vis auginamas bei stiprinamas sąveikaujant pokalbių erdvėlaikiuose, skiriant vienas kitam dėmesio, laiko ir vidinių resursų. Bet ar žinojote, jog energetinis draugystės rezervuaras veikia tarytum galingas sėkmės talismanas, kuris prisideda prie abiejų asmenų sėkmingos ir harmoningos savęs realizacijos? Dar daugiau: nuoširdus gebėjimas džiaugtis draugo sėkme bei laime išties daro stebuklus. Ilgainiui situacija išsilygina, tad sėkmė galiausiai aplanko ir tą, kuris neįsileido į savo širdį nuoskaudos bei pavydo jausmo dėl draugo laimės ar bent jau pamėgino susitvarkyti su draugystę nuodijančiais jausmais. Tuomet sustiprėjęs energetinis draugystės rezervuaras negaili jam gėrybių bei sėkmės, apdovanodamas jį gražiu įvykiu ar ilgai lauktu išsipildymu rūpimoje gyvenimo srityje.
Pesimistiškesnės prognozės laukia tuomet, kai pasiduodama slegiančiam pavydo jausmui arba netgi pradedama linkėti blogo draugui, baudžiant jį ciniškomis pastabomis, abejingumu ar abejonėmis dėl jo laimės tikrumo tiesiog už tai, kad šiame gyvenimo etape jam pasisekė labiau. Tokia situacija dažniausiai nutinka, kai draugaujantys asmenys solidarizuojasi dėl užsitęsusių nesėkmių vienoje at kitoje gyvenimo srityje. Pavyzdžiui, dvi dailiosios lyties atstovės gali ypatingai suartėti dėl to, kad, tiek viena, tiek kita, neturi šalia mylimo vyro. Ši aplinkybė “maitina” draugystės ryšį, nes įprastai tokioje situacijoje dalinamasi patirtomis nuoskaudomis bei geliančio vienišumo patirtimis. Jeigu viena draugių galiausiai sutinka gyvenimo partnerį bei jaučiasi laiminga, kita gali pasijausti išduota. Tolimesnis draugystės likimas dažniausiai priklauso nuo to, kaip gebame tvarkytis su šiais negatyviais savo žmogiškos prigimties protrūkiais, nes draugo ar draugės laimės akivaizdoje mūsų pačių gyvenimiška situacija gali pasirodyti dar beviltiškesnė. Todėl nuo pat pradžių svarbu atvirai pasisakyti apie savo emocinę sumaištį bei abiems nuspręsti, ką reikėtų daryti, kad vieno draugaujančiųjų pavydas ar neišsipildę lūkesčiai nesugriautų draugystės ir kad jis jaustųsi kuo komfortiškiau. Tas, kuriam labiau pasisekė, taip pat turėtų supratingai priimti, jog pavydėti ar blogai jaustis yra žmogiška. Be to, pasitaiko atvejų, jog aplanko vos suvaldomas noras girtis savo laime, kiek perdėtai detalizuojant įvykusius gyvenimiškus pokyčius, sąmoningai ar nesąmonigai stumiant savo draugą į dar didesnę neviltį. Nepaprastai svarbu stabtelėti ir atsigręžti į esamą draugystės ryšį, garsiai, bet ramiai - be priekaištų įvardyti, kas skaudina. Jeigu nuoširdus pokalbis neįvyksta laiku, o nekontroliuojamos nuoskaudos transformuojasi į atvirai ar netiesiogiai išreiškiamą pyktį, bendrumo jausmas pradeda nykti, savo ruožtu energetinis draugystės rezervuaras pradeda stipriai sekti.
Nutraukus draugystę, energetinis rezervuaras nustoja būti bendra nuosavybe, todėl buvusių draugų tolesnio gyvenimo kokybė iš esmės gali skirtis. Jie nebeturi įtakos vienas kitam, savo ruožtu neigiami palinkėjimai veikia tik tuomet, jeigu atsakoma tuo pačiu. Tas, kuris nesusitvarkė su emocijomis, pademonstravęs Visatai, kad negeba atlaikyti draugystės išbandymų, deja, neišvengiamai nukenčia ir kitose gyvenimo srityje. Taip nutinka, nes jo “nebemaitina” ne tik iširusios draugystės, bet ir kitų jo gyvenime vis dar figūruojančių ryšių sukurti energetiniai rezervuarai. Susikuria energijos deficitas, kuris pasireiškia emociniu nestabilumu, vidiniu nerimu, perdėtu reiklumu aplinkinių žmonių atžvilgiu ir kaltės jausmu, kuris taip pat dažniausiai suprojektuojamas į kitus žmones. Siekiant atkurti energetinius resursus, net jeigu atrodo, kad draugystės būti negali, svarbu bent jau pasigilinti į tuos neigiamus jausmus, kurie užvaldė ir galiausiai ją sugriovė. Apie tai derėtų pasišnekėti su buvusiu bičiuliu, artimu žmogumi arba psichologu. Tik tokiu būdu iškeltos, išgyventos ir paleistos nuoskaudos, už kurias prisiimame atsakomybę, padeda atstatyti psichologinę pusiausvyrą ir energetinius resursus, besikuriant energetiniams rezervuarams pozityviai sąveikaujant su potencialiais ar jau esamais draugais, savo ruožtu nuoširdus prisipažinimas – “aš nesusitvarkiau” – galiausiai padeda grąžinti sėkmę ir harmoningą savęs realizaciją.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
Pesimistiškesnės prognozės laukia tuomet, kai pasiduodama slegiančiam pavydo jausmui arba netgi pradedama linkėti blogo draugui, baudžiant jį ciniškomis pastabomis, abejingumu ar abejonėmis dėl jo laimės tikrumo tiesiog už tai, kad šiame gyvenimo etape jam pasisekė labiau. Tokia situacija dažniausiai nutinka, kai draugaujantys asmenys solidarizuojasi dėl užsitęsusių nesėkmių vienoje at kitoje gyvenimo srityje. Pavyzdžiui, dvi dailiosios lyties atstovės gali ypatingai suartėti dėl to, kad, tiek viena, tiek kita, neturi šalia mylimo vyro. Ši aplinkybė “maitina” draugystės ryšį, nes įprastai tokioje situacijoje dalinamasi patirtomis nuoskaudomis bei geliančio vienišumo patirtimis. Jeigu viena draugių galiausiai sutinka gyvenimo partnerį bei jaučiasi laiminga, kita gali pasijausti išduota. Tolimesnis draugystės likimas dažniausiai priklauso nuo to, kaip gebame tvarkytis su šiais negatyviais savo žmogiškos prigimties protrūkiais, nes draugo ar draugės laimės akivaizdoje mūsų pačių gyvenimiška situacija gali pasirodyti dar beviltiškesnė. Todėl nuo pat pradžių svarbu atvirai pasisakyti apie savo emocinę sumaištį bei abiems nuspręsti, ką reikėtų daryti, kad vieno draugaujančiųjų pavydas ar neišsipildę lūkesčiai nesugriautų draugystės ir kad jis jaustųsi kuo komfortiškiau. Tas, kuriam labiau pasisekė, taip pat turėtų supratingai priimti, jog pavydėti ar blogai jaustis yra žmogiška. Be to, pasitaiko atvejų, jog aplanko vos suvaldomas noras girtis savo laime, kiek perdėtai detalizuojant įvykusius gyvenimiškus pokyčius, sąmoningai ar nesąmonigai stumiant savo draugą į dar didesnę neviltį. Nepaprastai svarbu stabtelėti ir atsigręžti į esamą draugystės ryšį, garsiai, bet ramiai - be priekaištų įvardyti, kas skaudina. Jeigu nuoširdus pokalbis neįvyksta laiku, o nekontroliuojamos nuoskaudos transformuojasi į atvirai ar netiesiogiai išreiškiamą pyktį, bendrumo jausmas pradeda nykti, savo ruožtu energetinis draugystės rezervuaras pradeda stipriai sekti.
Nutraukus draugystę, energetinis rezervuaras nustoja būti bendra nuosavybe, todėl buvusių draugų tolesnio gyvenimo kokybė iš esmės gali skirtis. Jie nebeturi įtakos vienas kitam, savo ruožtu neigiami palinkėjimai veikia tik tuomet, jeigu atsakoma tuo pačiu. Tas, kuris nesusitvarkė su emocijomis, pademonstravęs Visatai, kad negeba atlaikyti draugystės išbandymų, deja, neišvengiamai nukenčia ir kitose gyvenimo srityje. Taip nutinka, nes jo “nebemaitina” ne tik iširusios draugystės, bet ir kitų jo gyvenime vis dar figūruojančių ryšių sukurti energetiniai rezervuarai. Susikuria energijos deficitas, kuris pasireiškia emociniu nestabilumu, vidiniu nerimu, perdėtu reiklumu aplinkinių žmonių atžvilgiu ir kaltės jausmu, kuris taip pat dažniausiai suprojektuojamas į kitus žmones. Siekiant atkurti energetinius resursus, net jeigu atrodo, kad draugystės būti negali, svarbu bent jau pasigilinti į tuos neigiamus jausmus, kurie užvaldė ir galiausiai ją sugriovė. Apie tai derėtų pasišnekėti su buvusiu bičiuliu, artimu žmogumi arba psichologu. Tik tokiu būdu iškeltos, išgyventos ir paleistos nuoskaudos, už kurias prisiimame atsakomybę, padeda atstatyti psichologinę pusiausvyrą ir energetinius resursus, besikuriant energetiniams rezervuarams pozityviai sąveikaujant su potencialiais ar jau esamais draugais, savo ruožtu nuoširdus prisipažinimas – “aš nesusitvarkiau” – galiausiai padeda grąžinti sėkmę ir harmoningą savęs realizaciją.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
RSS Feed
