Kiekvieną kartą, kai piešdavau baltos kreidos gabaliuku ratus ant saulės spindulių nušlifuoto asfalto, labai aiškiai jausdavau ribą, sukeliančią daugiausiai klausimų žmogiškam protui. Ši lėtai bei užtikrintai nubrėžta linija, užsidaranti geometrinėje rato netobulybėje, tobulai skiria šiapus ir anapus.... Šiapus, kur rutuliojasi paklusnūs ir didžia dalimi suplanuoti mano kasdienybės vingiai, ir anapus - buveinė, kurioje atsiveria drėgnomis samanomis bei sandalmedžiu dvelkiančios ritualų struktūros, aitrios tylos prižadinta žodžių steigiamoji galia ir amžių dulkių rūpestingai apgaubta ženkliškoji būtis.... Šiapus ir anapus. Dvi realybės, besidriekiančios kažkur arti, visai čia pat. Kiekviena jų sukuria savąjį į absoliutumą pretenduojantį tikrumą. Pirmoji - konkreti ir praktiška kaip kasdienybę palengvinantis funkcionalus androidas arba rankinė, kurią laikydama rankoje, visur su savimi nešiojuosi neaišku kaip į ją sutalpintą ištisą moteriškų niekučių pasaulį. Antroji realybė - kitokia, neapčiuopiama ir vos pagaunama, bet tikra kaip stebuklas, kuriuo tikime, išsipildanti nuojauta ar malda, kurią sukalbame tomis akimirkomis, kai daugiau nieko nebelieka.... Dvi realybės, tampriai persipinusios mano kasdienybėje ir tuo pačiu niekada nepersidengiančios viena su kita.....
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA