GELMIŲ FĖJOS

        Pavasario lygiadienio savaitės STEBUKLAI.. Vakar viena mano artima draugė aplankė trumpam. Ji man padavė maišelį. Paprastą. Bet su labai nepaprastu turiniu. Maišelyje buvo jos rankomis pagamintos nuostabios Fėjos. DAUG FĖJŲ. Runos man pasufleravo kai kurių Fėjų vardus. Tai gelmių ir bruzgynų Fėjos, kurios užėmė savo garbingą nišą vaikystėje - besikuriančio mano Pasaulio archeologijoje. Šis įvykis, lyg švelnios ir jautrios mano vaikystės svajonės aidas, pasiklydęs tarp suaugusios moters (kokia matomai dabar esu) minčių schemų bei kasdienių užduočių sprendimų. Pamenu, būdama ikimokyklinio amžiaus, svajojau, kad kažkas pabels į duris ir mano kambaryje apsigyvens stebuklingos Fėjos ir nuspalvins  mano (t.y. vaiko su fizine negalia) kasdienybę pačių ryškiausių spalvų akvarele, papasakos pačias nuostabiausias istorijas.. Mes susidraugausime. Apie kitus draugus tuo metu net nesvajojau, nes mergaitė, kuri negalėjo  bėgioti, šokinėti ir stabiliai laikytis ant kojų, nebuvo lepinama bendraamžių (ir kitų žmonių) dėmesiu. Aš vis stebėdavau Fėjų šešėlius: pienių pūkų rūke, žolėje bei kambarinių augalų lapuose..  Jos visada buvo kažkur arti. Net ir tada, kai jų nematydavau, Jos traukė mane iš geležinės Vienatvės gniaužtų šilkiniais vilties siūlais. Tomis akimirkomis Vienatvė pavirsdavo vienatve.. Ir štai mano vaikystės svajonė išsipildė dabar. Ne, nė kiek nepavėluotai, sakyčiau, pačiu laiku.. Linkiu Tau, Skaitytoja(u), kad ir Tavo pasaulyje išsipildytų kažkas nepaprastai gražaus, jautraus bei  netikėto..
Ačiū Tau, mylima drauge Daura Talandiene, už šios svajonės išsipildymą :)

Jelena Simonova raganė