Didžioji dalis mano skelbiamų postų sukurta su vieninteliu tikslu – DUOTI. Juose visapusiškai atsiskleidžia išskirtinai raganiški mano realybės aspektai: burtai, straipsniai, loterijos.... IMKITE.... Visa tai nieko nekainuoja.... Po neseniai paskelbtu postu su runų orakulu per kelias valandas prisikaupė virš dviejų šimtų komentarų su pasirinktais skaičiukais.... Aš prisiimu didžiulę atsakomybę už kiekvieną šių skaičiukų bei tą jautrią žmogišką užklausą, kurią kiekvienas jų slepia ir mane džiugina, kad turiu galimybę bent vienu procentu ar mažyčiu žingsneliu prisidėti prie Jums rūpimų atsakymų atskleidimo ir bent dalinio aiškumo išgryninimo... BET... Kadangi esu realus žmogus, o ne virtualus personažas, administruojantis šį puslapį, pradėjau skelbti ir kitokius postus.
Neseniai viename postų TIESIOG paprašiau savo sekėjų pasidalinti greitai paruošiamų sveikuoliškų patiekalų receptais bei rekomenduoti Kauno ir Vilniaus restoranus, pristatančius į namus kokybišką maistą. Rodos, klausimas nėra iš fantastikos srities, priešingai, - jis labai praktiškas, žmogiškai suprantamas ir kasdienis. Aš, viso labo, paklausiau apie maistą. Be to, nemanau, kad tokio pobūdžio rekomendacijos formulavimas atimtų daug laiko..... O man ši informacija būtų labai pravertus, nes įklimpusi į savo veiklą, iš tiesų kiek esu atitrūkusi nuo realybės.
Mano sekėjų šiuo metu yra virš dvylikos tūkstančių: dalyvaujate akcijose ir loterijose, kuriose AŠ DALINUOSI SU JUMIS, žymite skaičiukus po orakulais, kuriuos skelbiu, rašote man laiškus... Tačiau posto, kuriame šį kartą, išimties tvarka, AŠ PAPRAŠIAU JŪSŲ PASIDALINTI ir man šį bei tą svarbaus patarti, nepastebėjote. Tūkstančiai sekėjų šiuo atveju stebuklingu būdu pavirto beasmene abstrakcija.... Tuomet aplanko keistas suvokimas: tai yra erdvė, kurioje dalinuosi bei duodu aš, bet kurioje negaliu tikėtis mainų. Tokiu postų buvo keletas, palikau tik vieną. Komentaruose radau kelias širdeles ir gėlytes paliktas žmonių, kurie net neskaitė, kas parašyta. Tiesa, radau vieną komentarą: vieną rekomendaciją apie restoraną suformulavo mano vaikystės bičiulis, kuriam matyt manęs pagailo ;)
Galbūt kažkas įsivaizduoja, jog šis puslapis yra mano esminis darbo įrankis. Taip tikrai nėra. Aš ji sukūriau jau turėdama daugiametės praktinės patirties suformuotą stabilų besikreipiančių žmonių srautą. Asmeniniai puslapiai virtualioje erdvėje, rodos, ir yra skirti tam, kad žmonės dalintųsi, todėl, kurdama šį puslapį, negailiu laiko postų, straipsnių, vaizdo įrašų bei kitos Jums naudingos medžiagos rengimui. Daugeliu atvejų įkvėpia Jūsų laiškai, šilti žodžiai..... Todėl „lengva ranka“ nustumiu prisikaupusį beprotišką nuovargį bei miego trūkumą į šoną (mat kai kuriomis darbo dienomis tenka konsultuoti iki gilaus vidurnakčio) ir kažką vis ruošiu.
Retorinis klausimas: galbūt pati to nesuvokdama sukūriau virtualioje erdvėje viso labo dar vieną segmentą, kuris kaip ir viskas aplink skatina tik vartoti bei imti? Galbūt. Kaip bebūtų, nieko nepriimu asmeniškai ir puikiai suprantu, jog šis reiškinys atspindi bendrąsias XXI a. pasaulio tendencijas ir, ko gero, stebėtis būtų naivu. Bet aš vis tiek nustebau, nes, matyt, tikėjausi, jog gali būti kitaip.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
Neseniai viename postų TIESIOG paprašiau savo sekėjų pasidalinti greitai paruošiamų sveikuoliškų patiekalų receptais bei rekomenduoti Kauno ir Vilniaus restoranus, pristatančius į namus kokybišką maistą. Rodos, klausimas nėra iš fantastikos srities, priešingai, - jis labai praktiškas, žmogiškai suprantamas ir kasdienis. Aš, viso labo, paklausiau apie maistą. Be to, nemanau, kad tokio pobūdžio rekomendacijos formulavimas atimtų daug laiko..... O man ši informacija būtų labai pravertus, nes įklimpusi į savo veiklą, iš tiesų kiek esu atitrūkusi nuo realybės.
Mano sekėjų šiuo metu yra virš dvylikos tūkstančių: dalyvaujate akcijose ir loterijose, kuriose AŠ DALINUOSI SU JUMIS, žymite skaičiukus po orakulais, kuriuos skelbiu, rašote man laiškus... Tačiau posto, kuriame šį kartą, išimties tvarka, AŠ PAPRAŠIAU JŪSŲ PASIDALINTI ir man šį bei tą svarbaus patarti, nepastebėjote. Tūkstančiai sekėjų šiuo atveju stebuklingu būdu pavirto beasmene abstrakcija.... Tuomet aplanko keistas suvokimas: tai yra erdvė, kurioje dalinuosi bei duodu aš, bet kurioje negaliu tikėtis mainų. Tokiu postų buvo keletas, palikau tik vieną. Komentaruose radau kelias širdeles ir gėlytes paliktas žmonių, kurie net neskaitė, kas parašyta. Tiesa, radau vieną komentarą: vieną rekomendaciją apie restoraną suformulavo mano vaikystės bičiulis, kuriam matyt manęs pagailo ;)
Galbūt kažkas įsivaizduoja, jog šis puslapis yra mano esminis darbo įrankis. Taip tikrai nėra. Aš ji sukūriau jau turėdama daugiametės praktinės patirties suformuotą stabilų besikreipiančių žmonių srautą. Asmeniniai puslapiai virtualioje erdvėje, rodos, ir yra skirti tam, kad žmonės dalintųsi, todėl, kurdama šį puslapį, negailiu laiko postų, straipsnių, vaizdo įrašų bei kitos Jums naudingos medžiagos rengimui. Daugeliu atvejų įkvėpia Jūsų laiškai, šilti žodžiai..... Todėl „lengva ranka“ nustumiu prisikaupusį beprotišką nuovargį bei miego trūkumą į šoną (mat kai kuriomis darbo dienomis tenka konsultuoti iki gilaus vidurnakčio) ir kažką vis ruošiu.
Retorinis klausimas: galbūt pati to nesuvokdama sukūriau virtualioje erdvėje viso labo dar vieną segmentą, kuris kaip ir viskas aplink skatina tik vartoti bei imti? Galbūt. Kaip bebūtų, nieko nepriimu asmeniškai ir puikiai suprantu, jog šis reiškinys atspindi bendrąsias XXI a. pasaulio tendencijas ir, ko gero, stebėtis būtų naivu. Bet aš vis tiek nustebau, nes, matyt, tikėjausi, jog gali būti kitaip.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
RSS Feed
