Malta.. Tokia vėjuota, neprognozuojama, chaotiška ir nepunktuali, pasitinkanti senovės statiniuose gyvenančiais vaiduokliais, stebinanti stiklo realybės fragmentų burtais.. Dosniai vaišinanti naktinio gyvenimo triukšmu, iki paryčių garsiai skambančios muzikos ritmais, kultūriniais kontrastais ir nuostabia nuojauta, kad kvėpuoju, jaučiu ir išgyvenu KAŽKĄ ypatingo..
Tai galėtų būti Undinėlės pakrantė.. Bangų monotonija atkartoja gelmių ramybę ir audrą, kurios šaltinis kažkur čia pat.. Manyje.. Apsiniaukė. Laikas čia sustoja. Jis atsitrenkia į akmenis ir atveria stebuklingus amžino miego karalystėje jaukiai ir šaltai snaudžiaunčių kriauklyčių bei jūros žvaigždžių sapnus.. Užsimerkiu trumpam.. Keliauju vaizduotės platybėse jūrų arkliukų ir ryškiai išmargintų egzotiškų žuvų vedamais mašrutais.. Tuk - tuk <3.. Atsimerkusi, tarytum sugrįžusi iš vaikystėje daugybę kartų perskaitytos pasakos, pajuntu, kaip kiekvieną kūno ląstelę užlieja maloni šiluma.. Tai mano dabartis. Kol klaidžiojau toli, o gal tik savyje, debesys pasislėpė.. Vėl GERA ir SAULĖTA..