NEPASTEBĖTOS GĖLĖS

      Kartais gėlės, kurias laikome savo rankose, lieka nepastebėtos: trapios, nepaprastai gležnos ir pažeidžiamos savo jautrioje ir nuostabioje, bet, deja, daugeliu atvejų nematomoje būtyje. Jos mažais stebuklais veržiasi į mūsų patirties atveriamus kasdienybės horizontus, tūkstančių mažų saulių spinduliukais stengiasi sušildyti tas akimirkas, kai susitinkame su savo neišsipildžiusiais lūkesčiais, savo ar kitų žmonių šešėliais..... Matome tai, dėl ko verkiame, - banali gyvenimiška tiesa.... Ar nesusimąstėte, kodėl visa tai, kas iš tiesų yra mums vertinga ir brangu, jei tik neprarandame, palaipsniui virsta kažkuo savaime suprantamu? Įpročiu, nereikšminga, bet būtina detale, žmogumi, kurio skubėdami neįvertiname, ar akimirkomis, be kurių neįsivaizduojame savo gyvenimo. Pernelyg susiliedami su jomis, nebemokame už jas dėkoti. Pernelyg koncentruodami savo dėmesį į tai, kas vis dar neišsipildė, trokšdami to visa širdimi, pačias nuostabiausias mūsų džiaugsmui Visatos sukurtas žydinčias gėles paverčiame nuvytusiais žiedlapiais, nors jos JAU yra mūsų virpančiose rankose, sudėtose maldoje vardan visai kitų dalykų, kurių neturime bei laukiame..... Apkabink tą, kuris yra arti.... Pasakyk šiltą žodį tam, kuris tikisi Tavo palaikymo.... Pasakyk, kad MYLI.... Apsidairyk!!! Nepriklausomai nuo to, ko Tu lauki bei dėl ko maištauji, maišydama(s) Žemę su Dangumi, skundiesi bei verki, Tu jau šiandien - čia ir dabar esi turtinga(s), nes turi tikrai DAUG.
 
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA