Įsivaizduok, kad Tavo kasdienybė - didžiulis žemėlapis, kurio kiekvieną detalę matai prieš savo akis. Čia pat Kažkieno ranka nubrėžė vektorius, simbolizuojančius galimybių ir tolimesnės Tavo kasdienybės galimų scenarijų alternatyvas....
Tu gali rinktis... Iš tiesų mes kiekvienas turime tokią galimybę, nes fatališkų bei 100 proc. nulemtų įvykių, negrįžtamų aplinkybių ir situacijų mūsų gyvenime yra tik viena kita. Visa kita - K R Y Ž K E L Ė S. Mes renkamės. Dar daugiau: mes patys sprendžiame, ką daryti bei kaip sugyventi net ir su tomis duotybėmis, kurių negalime pakeisti.
Taip, rinktis iš daugybės galimų variantų, kurių kiekvienas nedemonstruoja akivaizdaus pranašumo, yra sudėtingas ir nepaprastai atsakingas reikalas. Visgi labai svarbu atskirti savo tikruosius norus nuo tų, kuriuos Tau įteigė Tavo artimiausia aplinka ar banalus inertiškumas. Kartais, vedami aklos inercijos, mes patys save įtikiname, jog norime tų pačių dalykų, kurių norėjome vakar, ypač jeigu jie pareikalavo mūsų pastangų ar kitokio indėlio.
Pavyzdžiui, kai kas pagalvos: "kaip aš galiu nenorėti pagaliau gauti išsvajotas x pareigas prestižinėje įmonėje? Juk šitiek pinigų buvo investuota į studijas universitete...". Arba kitu atveju: "šitiek metų yra atiduota šitai sričiai!!! Kaip aš galiu ją palikti bei ieškoti savęs kitur, pradėti viską nuo nulio? Galų gale juk 45 ant nosies! Tikrai neverta blaškytis". Tam tikrais atvejais kyla grėsmė nepastebėti, jog mumyse įvyko svarbus pokytis ir iš tiesų norime kitko nei tai, kame esame, ką darome bei su kuo bendraujame.
Tiesiog pamėgink savęs paklausti: "KO AŠ NORIU ŠIANDIEN?". Atsakyk į šį klausimą kiek įmanoma detaliau. Po to, kad ir kaip (galbūt) kvailai skambėtų, dar kartą savęs paklausk: "O KO AŠ IŠ TIKRŲJŲ NORIU?". Galimas dalykas, jog atsakydama(s) į pirmą klausimą , išdėstysi savo norus kaip savaime suprantamą eilėraštį, kurį moki mintinai. Atsakydami antrą kartą, kai kurie Jūsų kiek kitaip sudėlios savo prioritetus. Atsakei visiškai vienodai į abu kartus? Nuoširdžiausi sveikinimai.... O gal verta savęs paklausti trečią kartą? ;) Sveiko smulkmeniškumo dozė tikrai pasiteisins bei padės išsiaiškinti tai, kas Tau yra svarbu ir neeikvoti savo laiko bei jėgų ten, kur B U V O, bet nebėra svarbu. Arba yra svarbu, bet ne Tau, o, pavyzdžiui, Tavo mamai ar kitam artimam žmogui, draugei, kolegoms... O Tu tik nesąmoningai pritempinėji savo norus "už ausų" prie to, ko pagal viską turėtum norėti.
Reikia didžiulės drąsos garsiai prisipažinti, jog iš tiesų nori visai kitų dalykų, nei iš Tavęs tikisi kiti ar pats / pati iš savęs tikiesi. O kartais tereikia tiesiog pažvelgti į viską kiek paprasčiau ir, lyg vaikas žaisdamas smėlio dėžėje, sudėlioti savo kaladėles bei smulkesnes kasdienybės daleles taip, kad susikūręs vaizdas Tave džiugintų.
Su MEILE, 💝🥀
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.
Tu gali rinktis... Iš tiesų mes kiekvienas turime tokią galimybę, nes fatališkų bei 100 proc. nulemtų įvykių, negrįžtamų aplinkybių ir situacijų mūsų gyvenime yra tik viena kita. Visa kita - K R Y Ž K E L Ė S. Mes renkamės. Dar daugiau: mes patys sprendžiame, ką daryti bei kaip sugyventi net ir su tomis duotybėmis, kurių negalime pakeisti.
Taip, rinktis iš daugybės galimų variantų, kurių kiekvienas nedemonstruoja akivaizdaus pranašumo, yra sudėtingas ir nepaprastai atsakingas reikalas. Visgi labai svarbu atskirti savo tikruosius norus nuo tų, kuriuos Tau įteigė Tavo artimiausia aplinka ar banalus inertiškumas. Kartais, vedami aklos inercijos, mes patys save įtikiname, jog norime tų pačių dalykų, kurių norėjome vakar, ypač jeigu jie pareikalavo mūsų pastangų ar kitokio indėlio.
Pavyzdžiui, kai kas pagalvos: "kaip aš galiu nenorėti pagaliau gauti išsvajotas x pareigas prestižinėje įmonėje? Juk šitiek pinigų buvo investuota į studijas universitete...". Arba kitu atveju: "šitiek metų yra atiduota šitai sričiai!!! Kaip aš galiu ją palikti bei ieškoti savęs kitur, pradėti viską nuo nulio? Galų gale juk 45 ant nosies! Tikrai neverta blaškytis". Tam tikrais atvejais kyla grėsmė nepastebėti, jog mumyse įvyko svarbus pokytis ir iš tiesų norime kitko nei tai, kame esame, ką darome bei su kuo bendraujame.
Tiesiog pamėgink savęs paklausti: "KO AŠ NORIU ŠIANDIEN?". Atsakyk į šį klausimą kiek įmanoma detaliau. Po to, kad ir kaip (galbūt) kvailai skambėtų, dar kartą savęs paklausk: "O KO AŠ IŠ TIKRŲJŲ NORIU?". Galimas dalykas, jog atsakydama(s) į pirmą klausimą , išdėstysi savo norus kaip savaime suprantamą eilėraštį, kurį moki mintinai. Atsakydami antrą kartą, kai kurie Jūsų kiek kitaip sudėlios savo prioritetus. Atsakei visiškai vienodai į abu kartus? Nuoširdžiausi sveikinimai.... O gal verta savęs paklausti trečią kartą? ;) Sveiko smulkmeniškumo dozė tikrai pasiteisins bei padės išsiaiškinti tai, kas Tau yra svarbu ir neeikvoti savo laiko bei jėgų ten, kur B U V O, bet nebėra svarbu. Arba yra svarbu, bet ne Tau, o, pavyzdžiui, Tavo mamai ar kitam artimam žmogui, draugei, kolegoms... O Tu tik nesąmoningai pritempinėji savo norus "už ausų" prie to, ko pagal viską turėtum norėti.
Reikia didžiulės drąsos garsiai prisipažinti, jog iš tiesų nori visai kitų dalykų, nei iš Tavęs tikisi kiti ar pats / pati iš savęs tikiesi. O kartais tereikia tiesiog pažvelgti į viską kiek paprasčiau ir, lyg vaikas žaisdamas smėlio dėžėje, sudėlioti savo kaladėles bei smulkesnes kasdienybės daleles taip, kad susikūręs vaizdas Tave džiugintų.
Su MEILE, 💝🥀
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.