Jelena Simonova, raganė
Pure eVe.. Pure wHitE.. ..Šis vakaras išsipildė mėnulio angelų sušildytoje planetoje.. Čia sutirštėjęs baltumas neapakina spalvos sterilumu, tad, net neieškodama prieglobsčio šen bei ten šokinėjančių šviesos blyksnių žvaigždynuose, pasinėriau į mano būties gelmėse kažkada pradėtą dialogą – su savimi.. ..arba šešėlių nuotaka, pavėlavusia į savo žemiškas vestuves, neskubančia, saldžiai bei jaukiai snaudžiančia ir vis dar besislėpiančia archeologiniuose euforijos bei kvapnių pudros dulkių sluoksniuose.. Jaučiu save jos kvėpavime, nes tai mano kvėpavimas.. Matau save aksominės bronzos atspalviuose.. Girdžiu jai (man) skambančioje lopšinėje kiekvieno savo kūno ir sielos šiurpuliuko atgarsį, kai tik balansuoju ties keista riba ir neberandu esminio taško, kuriame baigiasi jos (mano) naivių sapnų kontūrai ir prasidedu aš.. ..(ne)Angelas..