Jelena Simonova raganė
Tai, ką nuo Tavęs slepiu, sukūriau pati, užbūriau vilties trofėjais ir paslėpiau sausame nepastebėtos vienatvės smėlyje, kuris byra pro Tavo – mano pirštus, po kruopelytę įsismeigia į aklus Tavo minčių debesis.. ..O aš – savo PASAULYJE.. Atsiduodu tūkstančiams klausimų, užkoduotų žvilgsnių nerimastingume.. graviruoju laukines gėles tylos prakalbintų lėlių ir smilkalų dūmais kvėpuojančių orbų slėnyje.. Statau atminties sugriautus tiltus tarp sustabarėjusių praeities fragmentų ir penkialapių alyvų žiedais dvelkiančio ateities rūko. Įkvėpta skaidrių mistinės pilnaties melodijų, mezgu nesibaigiančius savo pačios jautrumo nėrinius ir papuošiu juos laimės ašarų perlamutru..
Tai, ką nuo Tavęs slepiu, sukūriau pati, užbūriau vilties trofėjais ir paslėpiau sausame nepastebėtos vienatvės smėlyje, kuris byra pro Tavo – mano pirštus, po kruopelytę įsismeigia į aklus Tavo minčių debesis.. ..O aš – savo PASAULYJE.. Atsiduodu tūkstančiams klausimų, užkoduotų žvilgsnių nerimastingume.. graviruoju laukines gėles tylos prakalbintų lėlių ir smilkalų dūmais kvėpuojančių orbų slėnyje.. Statau atminties sugriautus tiltus tarp sustabarėjusių praeities fragmentų ir penkialapių alyvų žiedais dvelkiančio ateities rūko. Įkvėpta skaidrių mistinės pilnaties melodijų, mezgu nesibaigiančius savo pačios jautrumo nėrinius ir papuošiu juos laimės ašarų perlamutru..
RSS Feed
