Kasdienėje žmonių tarpusavio sąveikoje žvilgsniai, mimika bei gestai yra labai iškalbingi ir neretai būtent jie išduoda, kas slypi žmogaus mintyse. Jie atskleidžia netgi tai, ko žmogus nepasako garsiai. Vis dėlto gebėjimas skaityti kito žmogaus mintis be jokio papildomo informacijos perdavimo mechanizmo priskiriamas prie dar iki galo neištirtų gebėjimų. Panagrinėkime plačiau :)
Nuo senovės tikima, kad už telepatijos gebėjimą (kaip, beje, ir už aiškiaregystės) yra atsakingas tam tikras žmoguje esantis energetinis centras, Rytų tradicijoje vadinamas adžna čakra bei platesnėje ezoterinėje tradicijoje - „trečia akimi“. XIX a. pabaigoje anglų kilmės mokslininkai Edmund Gurney, Frederic William, Henry Myers ir Frank Podmore, „Bendruomenės tiriančios psichinius reiškinius“ įkūrėjai (originalo kalba - Society for Psychical Research), išskyrė sąmoningos (dirbtinės) bei nesąmoningos telepatijos rūšis. Nemaža dalis jų atliekamų telepatijos praktikų buvo grindžiama sąmoninga intencija: vienas asmuo intensyviai galvodamas, ką šalia esantis asmuo turi padaryti arba pasakyti, siuntė mintimis paliepimą, kurį šis turėjo perskaityti mintimi bei atlikti jam siųstą veiksmą. Nors šių praktikų atlikimas nuo pat pradžių neturėjo tikslo paaiškinti minčių perdavimo bei skaitymo fenomenų ir jos buvo organizuojamos išskirtinai pramoginiais tikslais, visgi šio tyrimo rezultatus tyrėjai apibendrino veikale „Gyvenimo vaiduokliai“ (Phantasms of the living). Bendruomenės įkūrėjai, vesdami statistiką, stengėsi būti objektyvūs, buvo apskaičiuota sutapimų tikimybė ir, įdomu pastebėti, teisingų bei tikslių informacijos perdavimo per atstumą atvejų skaičius viršijo tikimybinių skaičiavimų rodiklius. Vėlesnių tyrimų rezultatai neparūpino patikimų šio reiškinio įrodymų, tačiau juos atlikę tyrėjai visgi laikėsi nuostatos, kad kai kurių žmonių gyvenime telepatija yra realybė.
Manoma, kad telepatijos gebėjimas aktyvuojasi tuo atveju, kai du žmones sieja artimas, dažniausiai kraujo ryšys ir vienas jų atsidūrė pavojuje. Klasikinis atvejis – mamos ir vaiko ryšys. Nuo senovės tikima, kad kiekviena mylinti bei savo vaiku besirūpinanti mama, nesant vaikui šalia, jaučia, jeigu jam gręsia koks nors pavojus. Tuo metu staiga pradeda kamuoti ūmus nepaaiškinamas nerimas, kurio išgyvenimą lydi beveik racionalus supratimas, kokia yra šio staigiai prasidėjusio nerimo priežastis. Tuo metu pagalvojama apie vaiką ir apie tai, kas jam gali nutikti. Taip pat daroma prielaida, kad broliai ir seserys, jei tik vienas jų patenka į pavojingas aplinkybes, sugeba jausti vienas kitą per atstumą. Dvynių vienas kito pajautimas laikomas stipriausiu, tačiau tai būdinga tik tiems dvyniams, kurie augo kartu. Ar giminystės ryšiais susiję žmonės gali skaityti vienas kito mintis geriau nei tie, kurių giminystės ryšys nesieja? Jokių moksliškai pagrįstų įrodymų šiuo klausimu nėra, todėl tokiais atvejais dažniausiai kalbama ne apie minčių skaitymo faktą, bet apie mįslingą gebėjimą jausti bei nu-jausti širdimi....
Vienas bendravimo mintimis atvejų gana vaizdžiai aprašytas autobiografiniame Charlotte‘ės Brontë‘ės romane "Jane Eyre". Herojė beveik sutikusi tekėti už savo pusbrolio, staiga išgirdo gilų, už daugybės mylių nuo jos esančio mylimojo Edwardo Rochesterio balsą, kuris atsirado nežinia iš kur bei stipriai ją sukrėtė. Išbėgusi iš namų bei šaukdama į tuštumą, ji atsakė į šį paslaptingą kreipinį. Vėliau, po ilgo išsiskyrimo susitikusi su Rochesteriu, sužinojo, kad kaip tik tą vakarą, kada ji šį balsą girdėjo, aklas ir suluošintas Rochesteris, praradęs paskutinę viltį ją surasti, šaukė ją vardu ir taip pat išgirdo jos balsą.
Iš tiesų nepaaiškinamu būdu du žmonės gali galvoti vienas apie kitą vienu metu ir netgi jausti, kad jie vienas apie kitą galvoja. Tai - nepaprastai gilaus gyvo ryšio bei artumo su kitu žmogumi pajautimas per distanciją. Ir jeigu sąmoningas mėginimas perskaityti kito žmogaus mintis eksperimento sąlygomis orientuotas į pastangas įrodyti, jog tai apskritai yra įmanoma, tai asmeniniai, iki pat širdies gelmių sujaudinantys telepatijos atvejai, pasitaikantys tarp vienas kitą mylinčių žmonių, iš principo priešinasi bet kokiems bandymams juos racionaliai paaiškinti ir, tuo labiau, įrodyti. Jie vyksta pagal jiems galiojančius dėsningumus bei savitą tvarką, kuri tobulai prasilenkia su logika.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
Nuo senovės tikima, kad už telepatijos gebėjimą (kaip, beje, ir už aiškiaregystės) yra atsakingas tam tikras žmoguje esantis energetinis centras, Rytų tradicijoje vadinamas adžna čakra bei platesnėje ezoterinėje tradicijoje - „trečia akimi“. XIX a. pabaigoje anglų kilmės mokslininkai Edmund Gurney, Frederic William, Henry Myers ir Frank Podmore, „Bendruomenės tiriančios psichinius reiškinius“ įkūrėjai (originalo kalba - Society for Psychical Research), išskyrė sąmoningos (dirbtinės) bei nesąmoningos telepatijos rūšis. Nemaža dalis jų atliekamų telepatijos praktikų buvo grindžiama sąmoninga intencija: vienas asmuo intensyviai galvodamas, ką šalia esantis asmuo turi padaryti arba pasakyti, siuntė mintimis paliepimą, kurį šis turėjo perskaityti mintimi bei atlikti jam siųstą veiksmą. Nors šių praktikų atlikimas nuo pat pradžių neturėjo tikslo paaiškinti minčių perdavimo bei skaitymo fenomenų ir jos buvo organizuojamos išskirtinai pramoginiais tikslais, visgi šio tyrimo rezultatus tyrėjai apibendrino veikale „Gyvenimo vaiduokliai“ (Phantasms of the living). Bendruomenės įkūrėjai, vesdami statistiką, stengėsi būti objektyvūs, buvo apskaičiuota sutapimų tikimybė ir, įdomu pastebėti, teisingų bei tikslių informacijos perdavimo per atstumą atvejų skaičius viršijo tikimybinių skaičiavimų rodiklius. Vėlesnių tyrimų rezultatai neparūpino patikimų šio reiškinio įrodymų, tačiau juos atlikę tyrėjai visgi laikėsi nuostatos, kad kai kurių žmonių gyvenime telepatija yra realybė.
Manoma, kad telepatijos gebėjimas aktyvuojasi tuo atveju, kai du žmones sieja artimas, dažniausiai kraujo ryšys ir vienas jų atsidūrė pavojuje. Klasikinis atvejis – mamos ir vaiko ryšys. Nuo senovės tikima, kad kiekviena mylinti bei savo vaiku besirūpinanti mama, nesant vaikui šalia, jaučia, jeigu jam gręsia koks nors pavojus. Tuo metu staiga pradeda kamuoti ūmus nepaaiškinamas nerimas, kurio išgyvenimą lydi beveik racionalus supratimas, kokia yra šio staigiai prasidėjusio nerimo priežastis. Tuo metu pagalvojama apie vaiką ir apie tai, kas jam gali nutikti. Taip pat daroma prielaida, kad broliai ir seserys, jei tik vienas jų patenka į pavojingas aplinkybes, sugeba jausti vienas kitą per atstumą. Dvynių vienas kito pajautimas laikomas stipriausiu, tačiau tai būdinga tik tiems dvyniams, kurie augo kartu. Ar giminystės ryšiais susiję žmonės gali skaityti vienas kito mintis geriau nei tie, kurių giminystės ryšys nesieja? Jokių moksliškai pagrįstų įrodymų šiuo klausimu nėra, todėl tokiais atvejais dažniausiai kalbama ne apie minčių skaitymo faktą, bet apie mįslingą gebėjimą jausti bei nu-jausti širdimi....
Vienas bendravimo mintimis atvejų gana vaizdžiai aprašytas autobiografiniame Charlotte‘ės Brontë‘ės romane "Jane Eyre". Herojė beveik sutikusi tekėti už savo pusbrolio, staiga išgirdo gilų, už daugybės mylių nuo jos esančio mylimojo Edwardo Rochesterio balsą, kuris atsirado nežinia iš kur bei stipriai ją sukrėtė. Išbėgusi iš namų bei šaukdama į tuštumą, ji atsakė į šį paslaptingą kreipinį. Vėliau, po ilgo išsiskyrimo susitikusi su Rochesteriu, sužinojo, kad kaip tik tą vakarą, kada ji šį balsą girdėjo, aklas ir suluošintas Rochesteris, praradęs paskutinę viltį ją surasti, šaukė ją vardu ir taip pat išgirdo jos balsą.
Iš tiesų nepaaiškinamu būdu du žmonės gali galvoti vienas apie kitą vienu metu ir netgi jausti, kad jie vienas apie kitą galvoja. Tai - nepaprastai gilaus gyvo ryšio bei artumo su kitu žmogumi pajautimas per distanciją. Ir jeigu sąmoningas mėginimas perskaityti kito žmogaus mintis eksperimento sąlygomis orientuotas į pastangas įrodyti, jog tai apskritai yra įmanoma, tai asmeniniai, iki pat širdies gelmių sujaudinantys telepatijos atvejai, pasitaikantys tarp vienas kitą mylinčių žmonių, iš principo priešinasi bet kokiems bandymams juos racionaliai paaiškinti ir, tuo labiau, įrodyti. Jie vyksta pagal jiems galiojančius dėsningumus bei savitą tvarką, kuri tobulai prasilenkia su logika.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
RSS Feed
