Aplinkiniame pasaulyje vis daugėja mielų elementų, kurie priverčia nusišypsoti bei savaip primena artėjančias šventes… Ir vis dėlto šį kartą norėtųsi paliesti išvirkščiąją artėjančių švenčių šurmulio pusę. Skubantis pasaulis vis pratęsia iki begalybės prie Šv. Kalėdų pririštos karštligės laikotarpį…. Kai ji šitaip drastiškai, primygtinai bei garsiai beldžiasi į mano pasaulį, kuriame būdama vis dar mėgaujuos rudens akimirkomis, sausų lapų paletėmis, drėgnos žemės bei lietaus kvapais, aplanko iš tiesų keistas jausmas ir savotiška atmetimo reakcija viskam, kas skubina tai, kas turi ateiti savaime, savo laiku ir žymiai tyliau :)
Kalėdinės dekoracijos, išdygusios lyg grybai gatvėse bei prekybos centruose, peršančios šventinę nuotaiką likus geram mėnesiui iki kalendorinių Šv. Kalėdų bei šen ir ten pridėtos tuščios didelės dėžės su blizgančiais kaspinais, imituojančios dovanas, bet iš tiesų tobulai atspindinčios šio skubančio bei vartoti skatinančio “balagano” tuštumą, man regis, paradoksaliu būdu nutolina nuo tikrosios šventės stebuklo, sukuria daugiau susvetimėjimo, nei artumo. Ši šventė yra giliai asmeniška ir tuo pačiu bendra. Tačiau numanomas ne tas “bendrumas”, kuris pasireiškia įkyriais išoriniais atributais, įmonės vakarėliais ar viešais renginiais, bet savo archajiškomis šaknimis bei ta gilia prasme, kuri nešaukia, bet tyliai atsiskleidžia ir išsipildo kiekvieno mūsų vidujybėje, atkurdama jaukų artumą su artimais žmonėmis. Kiekvienas puikiai žinome, jog iš tiesų ši šventė neturi nieko bendro su masiniais apsipirkinėjimais bei ta keista patirtimi, kai dovanų ruošimas virsta didžiulį svorį užkraunančia pareiga, savo ruožtu socialiniuose tinkluose lyg virusas plinta ironizuojančios demotyvacijos, raginančios pradėti pyktis su visais jau dabar, kad nereikėtų sveikinti “viso pasaulio” bei ruošti dovanas. Pažįstamas jausmas?
Mielieji, prisipažinsiu, tenka ir man nejučia bent akimirksniu tapti šios karštligės dalimi ir atiduoti savąją duoklę skubančių Kalėdų šurmuliui, kuris per pastaruosius kelis dešimtmečius jau spėjo suformuoti savas tradicijas. Ir vis dėlto kviečiu susitraukti į jaukų bei šiltą kamuoliuką ir neįsileisti į savo Šv. Kalėdų erdvėlaikį tikrąją šventę iš Jūsų vagiančių svetimkūnių: formalaus, bet jokiu emociniu turiniu neužpildyto keitimosi dovanomis, visiems adresatams automatiškai siunčiamų bei n kartų persiunčiamų tų pačių atvirukų su tuo pačiu kalėdiniu eilėraštuku ir pan.
Beje, praeitais metais Kalėdų dieną į mano Facebooko Messengerį įkrito virš tūkstančio visiškai identiškų kalėdinių atvirukų su tais pačiais, vis pasikartojančiais į atviruką mechaniškai įrašytais sveikinimo žodžiais, skirtais visiems (ir niekam!!!). Ir tik mažąją šių sveikinimų dalį sudarė man asmeniškai surinkti tekstai su tik man skirtais šventiniais palinkėjimais…….. Neslėpsiu, šį dalyką išsiaiškinau kiek vėliau. Kad Šv. Kalėdos nevirstų nesibaigiančiu nieko naujo neatveriančių tūkstančio pasikartojančių atvirukų atidarinėjimu, tiesiog pažymėjau juos visus ir paspaudžiau “perskaityta”.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
Kalėdinės dekoracijos, išdygusios lyg grybai gatvėse bei prekybos centruose, peršančios šventinę nuotaiką likus geram mėnesiui iki kalendorinių Šv. Kalėdų bei šen ir ten pridėtos tuščios didelės dėžės su blizgančiais kaspinais, imituojančios dovanas, bet iš tiesų tobulai atspindinčios šio skubančio bei vartoti skatinančio “balagano” tuštumą, man regis, paradoksaliu būdu nutolina nuo tikrosios šventės stebuklo, sukuria daugiau susvetimėjimo, nei artumo. Ši šventė yra giliai asmeniška ir tuo pačiu bendra. Tačiau numanomas ne tas “bendrumas”, kuris pasireiškia įkyriais išoriniais atributais, įmonės vakarėliais ar viešais renginiais, bet savo archajiškomis šaknimis bei ta gilia prasme, kuri nešaukia, bet tyliai atsiskleidžia ir išsipildo kiekvieno mūsų vidujybėje, atkurdama jaukų artumą su artimais žmonėmis. Kiekvienas puikiai žinome, jog iš tiesų ši šventė neturi nieko bendro su masiniais apsipirkinėjimais bei ta keista patirtimi, kai dovanų ruošimas virsta didžiulį svorį užkraunančia pareiga, savo ruožtu socialiniuose tinkluose lyg virusas plinta ironizuojančios demotyvacijos, raginančios pradėti pyktis su visais jau dabar, kad nereikėtų sveikinti “viso pasaulio” bei ruošti dovanas. Pažįstamas jausmas?
Mielieji, prisipažinsiu, tenka ir man nejučia bent akimirksniu tapti šios karštligės dalimi ir atiduoti savąją duoklę skubančių Kalėdų šurmuliui, kuris per pastaruosius kelis dešimtmečius jau spėjo suformuoti savas tradicijas. Ir vis dėlto kviečiu susitraukti į jaukų bei šiltą kamuoliuką ir neįsileisti į savo Šv. Kalėdų erdvėlaikį tikrąją šventę iš Jūsų vagiančių svetimkūnių: formalaus, bet jokiu emociniu turiniu neužpildyto keitimosi dovanomis, visiems adresatams automatiškai siunčiamų bei n kartų persiunčiamų tų pačių atvirukų su tuo pačiu kalėdiniu eilėraštuku ir pan.
Beje, praeitais metais Kalėdų dieną į mano Facebooko Messengerį įkrito virš tūkstančio visiškai identiškų kalėdinių atvirukų su tais pačiais, vis pasikartojančiais į atviruką mechaniškai įrašytais sveikinimo žodžiais, skirtais visiems (ir niekam!!!). Ir tik mažąją šių sveikinimų dalį sudarė man asmeniškai surinkti tekstai su tik man skirtais šventiniais palinkėjimais…….. Neslėpsiu, šį dalyką išsiaiškinau kiek vėliau. Kad Šv. Kalėdos nevirstų nesibaigiančiu nieko naujo neatveriančių tūkstančio pasikartojančių atvirukų atidarinėjimu, tiesiog pažymėjau juos visus ir paspaudžiau “perskaityta”.
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
RSS Feed
