Jelena Simonova, raganė
Tūkstančiai susitikimų, išsibarsčiusių lyg biserio karoliukai miestų prospektuose bei gatvių sankryžose.. Tūkstančiai veidų, fiksuojančių vienas kito dykumos reljefą.. Tūkstančiai žvilgsnių, ilgesingai ieškančių vienas kito.. Tūkstančiai išsipildymų, pilkų laiptukų, nebyliai liudijančių lemiamų žingsnių trapumą.. Spalis užbūrė prinokusių obuolių sapnais, kuriuose tūkstančius metų ieškojau Tavęs.. Radau.. Paukščių taką pirmojo pavasario danguje, klevo lapų nupieštą ir žemės paviršiuje atgijusią rudens saulę, užliūliavusią dygliuotų kaštonų karuselę iš mano vaikystės. Rytinė kava dvelkia X aromatu, nužengusiu į mano pasaulį iš archetipinės pasakų tikrovės.. Spygliai pavirto žiedlapiais..