Jelena Simonova raganė
Stichijų audra tarp mano delnų.. Gyvojo vandens srovės.. Žaibo zigzagas - kažkur toli, už horizonto juostos.. O gal manyje.. Ir begalinis nerūpestingumas, perpildantis čia ir dabar bei tatuiruojantis mano širdies dūžiuose euforijos aidą. Judėjimas.. Skubėjimas.. STOP!!! Spinduliuoju lengvumą, nes mėgaujuos audros galia.. Spinduliuoju tamsą, nes ji man patikėjo savo paslaptis.. Spinduliuoju spalvas, nes Vaivorykštė paliko mano sieloje akvarelės paletę.. 13 mėnulio para.. Prakalbinau Naktį: „Ko nerimsti?“. „Aš esu Tavo atvaizdas“, - tarė man Ji.. ..Nuspalvinau Nakties drugelius bei paverčiau juos vilties Pranašais..
Stichijų audra tarp mano delnų.. Gyvojo vandens srovės.. Žaibo zigzagas - kažkur toli, už horizonto juostos.. O gal manyje.. Ir begalinis nerūpestingumas, perpildantis čia ir dabar bei tatuiruojantis mano širdies dūžiuose euforijos aidą. Judėjimas.. Skubėjimas.. STOP!!! Spinduliuoju lengvumą, nes mėgaujuos audros galia.. Spinduliuoju tamsą, nes ji man patikėjo savo paslaptis.. Spinduliuoju spalvas, nes Vaivorykštė paliko mano sieloje akvarelės paletę.. 13 mėnulio para.. Prakalbinau Naktį: „Ko nerimsti?“. „Aš esu Tavo atvaizdas“, - tarė man Ji.. ..Nuspalvinau Nakties drugelius bei paverčiau juos vilties Pranašais..