Gruodžio 22 d. 06:19 prasideda ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA. Senosiose kultūrose tai yra viena pagrindinių sezoninių švenčių, nes po ilgiausios metų nakties laipsniškai daugėja Saulės šviesos, savo ruožtu, artėjant pavasariui, kiekviena naujai išaušusi diena džiugina ne tik saulėtu rytu, bet ir šiluma. Šios duotybės lyg nektaras prasiskverbia į žemės paviršių, sužadina joje augimo procesus bei derlingumo jėgą, be kurių neįsivaizduojama gyvybė šioje žemėje. Archajinės kultūros žiemos saulėgrįžos šventę siedavo su Saulės Dievo gimimu arba, tiksliau, atgimimu, mat, sukantis metų ratui, Jis atgimsta vėl ir vėl.... Drauge su juo atgimsta ir visa Kūrinija.... Atitinkamai, krikščioniškoje tradicijoje Saulės gimimo motyvą pakeičia Gėrį bei Išganymą žmonijai dovanojančio Kristaus gimimas.
Beje, archajinė žiemos saulėgrįžos šventė numano netiesioginį Saulės simbolikos pasireiškimą. Kadangi Saulė siejama su šilumos bei visokeriopo gėrio pasauliui dovanojimu, švenčiant žiemos saulėgrįžą arba Šv. Kalėdas, šis sakralus dovanojimo judesys atgimsta žmogiškoje plotmėje: mes suartėjame, linkime vieni kitiems laimės ir ruošiame dovanas savo artimiesiems. Beje, Kalėdų Senelis su didžiausiu dovanų maišu, skriejantis po pasaulį stebuklingimis rogėmis, tėra viena dosnaus Saulės Dievo personifikacijų. Savo ruožtu, remiantis senovės lietuvių pasaulėžiūros vaizdiniais, Saulę, o kartu su ja - džiaugsmą bei naujojo gyvenimo ciklą ant savo ragų atneša Elnias devyniaragis.
Kadangi žiemos saulėgrįža simbolizuoja kokybinį laiko pertrūkį, išlaisvinantį šviesos bei atgimimo viltį, senovėje buvo atliekamos apeigos, simboliškai atkartojančios šviesos įžiebimą ir jo sužadinamus augimo bei atgimimo procesus. Šiuo tikslu ilgiausią metų naktį, užbaigiant metų ratą, tradiciškai buvo deginamas praeitų metų ritualinės malkos likutis ir, atitinkamai, jo ugnimi įžiebiama bei deginama Naujųjų metų malkos dalis, simbolizuojanti pradžią, naująjį metų ratą, naujų iniciatyvų bei išsipildymų liepsną. Praėjus metams, švenčiant naują žiemos saulėgrįžą, ši malka taip pat deginama tam, kad jai sudegus simboliškai būtų įžiebta nauja.
Pasaulis, pasinėręs į tamsą bei šaltį, lėtai, bet užtikrintai juda besiskleidžiančios šviesos bei į kiekvieną gyvą ląstelę prasiskverbiančios šilumos link.... Linkiu kiekvienam ir kiekvienai pajusti šį nuostabų vyksmą ir atverti savo širdį naujoms pradžioms bei vilties stebuklui....
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
Beje, archajinė žiemos saulėgrįžos šventė numano netiesioginį Saulės simbolikos pasireiškimą. Kadangi Saulė siejama su šilumos bei visokeriopo gėrio pasauliui dovanojimu, švenčiant žiemos saulėgrįžą arba Šv. Kalėdas, šis sakralus dovanojimo judesys atgimsta žmogiškoje plotmėje: mes suartėjame, linkime vieni kitiems laimės ir ruošiame dovanas savo artimiesiems. Beje, Kalėdų Senelis su didžiausiu dovanų maišu, skriejantis po pasaulį stebuklingimis rogėmis, tėra viena dosnaus Saulės Dievo personifikacijų. Savo ruožtu, remiantis senovės lietuvių pasaulėžiūros vaizdiniais, Saulę, o kartu su ja - džiaugsmą bei naujojo gyvenimo ciklą ant savo ragų atneša Elnias devyniaragis.
Kadangi žiemos saulėgrįža simbolizuoja kokybinį laiko pertrūkį, išlaisvinantį šviesos bei atgimimo viltį, senovėje buvo atliekamos apeigos, simboliškai atkartojančios šviesos įžiebimą ir jo sužadinamus augimo bei atgimimo procesus. Šiuo tikslu ilgiausią metų naktį, užbaigiant metų ratą, tradiciškai buvo deginamas praeitų metų ritualinės malkos likutis ir, atitinkamai, jo ugnimi įžiebiama bei deginama Naujųjų metų malkos dalis, simbolizuojanti pradžią, naująjį metų ratą, naujų iniciatyvų bei išsipildymų liepsną. Praėjus metams, švenčiant naują žiemos saulėgrįžą, ši malka taip pat deginama tam, kad jai sudegus simboliškai būtų įžiebta nauja.
Pasaulis, pasinėręs į tamsą bei šaltį, lėtai, bet užtikrintai juda besiskleidžiančios šviesos bei į kiekvieną gyvą ląstelę prasiskverbiančios šilumos link.... Linkiu kiekvienam ir kiekvienai pajusti šį nuostabų vyksmą ir atverti savo širdį naujoms pradžioms bei vilties stebuklui....
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
RSS Feed
