Atrodo tiek nedaug.... Tam tikrais atvejais, užstrigus kasdienybės brūzgynuose, šiuos keturis komponentus apimančią vidinę nuostatą yra nepaprastai sudėtinga išlaikyti. Ir vis dėlto būtent šios formulės sukurtas atvirumas pasauliui, Visatai bei žmonėms padeda išlaisvinti sklandesnę kasdienybės tėkmę bei lengvumo jausmą. Dar daugiau: nors įprastai savęs realizacijai bei kitokio pobūdžio asmeninio augimo ir tapsmo tematikai skirtoje literatūroje akcentuojama, jog moteriškas pradas pirmiausia yra duodantis (moteris duoda pradžią gyvybei, maitina, globoja, užpildo ir pan.), visgi jis numano ir tam tikrą pasyvumą gerąja to žodžio prasme.
TIKĖTI
Pirmiausia TIKĖTI tuo, kad yra kažkas Aukščiau ir Stipriau už mus. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kuo tikite Jūs asmeniškai – į Dievą, Aukštesniąsias Jėgas, Aukštesnįjį Protą, valdantį visus šiame pasaulyje vykstančius procesus, likimu bei karmos dėsniu ar moksliniu progresu. Taip pat visiškai nesvarbu, kaip ir kokiu mastu Jūsų tikėjimas tuo, kuo tikite, reiškiasi Jūsų gyvenime. Jei tik numanote, jog Jūsų žmogiškąją būtį, į kurią esate panardinta(s), pranoksta kita – aukštesnė, kurios dalis esate, atvirumas AUKŠTESNEI PLOTMEI, kad ir kaip ją įvardytumėte, atveria gausos rezervus bei atitinkamą apsaugą, kuri visada suveiks laiku. Tai reiškia, kad, tikėdami, Jūs visada gausite pagalbą, kad ir kokioje sudėtingoje ar kritinėje situacijoje atsidurtumėte. JĖGOS, kuriomis tikite, atsiųs pagalbą, kuri bus įgyvendinta paprastai bei žemiškai, pavyzdžiui tarpininkaujant kitiems žmonėms, kurie netikėtai išties pagalbos ranką, arba tuo ypatingu būdu, kai Jūsų esatis ar net gyvybė stebėtinai bus išsaugota ekstremalioje situacijoje.
PASITIKĖTI
Nors, priklausomai nuo aplinkybių, pasiekimų, amžiaus bei kitų dalykų, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiančių kiekvieno(s) mūsų savęs vertinimą, pasitikėjimas savimi gali svyruoti, visgi nepaprastai svarbu išlaikyti (o kai kam apskritai sukurti) bazinį pasitikėjimą savo potencialu bei prigimties duotais resursais. Kad ir ką pradėtumėte, nepaprastai svarbu, kad pirmapradis atskaitos taškas Jūsų esybės gelmėse, - „Aš galiu“, - maitintų kiekvieną tolimesnį žingsnį bei veiksmą.
„Aš galiu“ tikslinga skirti nuo visagalybę teigiančios pozicijos, mat pastaroji, priešingai, užkerta kelią bet kokiam judėjimui į priekį. Taip yra todėl, kad visagalybė ir visažinystė užima per daug erdvės, tad nebelieka vietos augimui, mokymuisi bei tolimesniam asmenybiniam vystymuisi. Nebelieka vietos Aukštesniųjų jėgų pagalbai bei jų teikiamai apsaugai....
Kalbant apie dailiosios lyties atstoves, pilnavertį savęs vertinimą gali trikdyti subjektyvus savo išorės vertinimas. Taip, kad ir kaip neigtumėme, daugeliu atvejų (vienos – daugiau, kitos – mažiau) esame priklausomos nuo to, kaip mes atrodome, ir būtent išvaizdos ypatumai neretai mums trukdo nuoširdžiai save pamilti. Tai yra atskira tema ir, ko gero, jai skirsiu laiko rengdama kitą straipsnį. Šiuo atveju svarbu suprasti, jog yra visiškai natūralu, jog kartais visą entuziazmą numuša nepasitenkinimas kuria nors savo kūno dalimi, svoriu arba amžiaus paliekamais pėdsakais. Visgi įmanoma išmokti akcentuoti tai, dėl ko kiekviena savaip turite pagrindo savimi didžiuotis ir šie dalykai bent dalinai gali padėti pakęsti tai, ką laikome savo „kompleksais“. Galiausiai nepakankamas savęs vertinimas nėra atsitiktinė mūsų gyvenimo duotis ir savaip gali būti įprasmintas. Jis mums duotas tam, kad išmoktumėme save vertinti, nuoširdžiai save pamilti bei PRIIMTI su viskuo, tad pereinu prie PRIĖMIMO aptarimo.
PRIIMTI
TIKĖDAMI, jog būsite aprūpinti viskuo, kas būtina, ir tuo, jog sudėtingiausiose kasdienybės pinklėse gausite pagalbą bei bent dalinai PASITIKĖDAMI savimi, galiausiai PRIIMKITE tai, ką Jums duoda prigimtis, gyvenimas ir pasaulis. Priimkite save su savo išore, jos subjektyviu vertinimu bei vidinio pasaulio virsmais. Išmokite priimti komplimentus.
Priėmimas taip pat numano nepaprastai svarbų supratimą, jog viskas, kas su mumis vyksta, turi savo priežastį bei vyksta ne šiaip sau. Priimkite žmones, net ir tuo atveju, jeigu jų nesuprantate, nesmerkdami jų išorės ar požiūrio kitoniškumo bei nešvaistydami tuščiai savo energijos negatyvioms mintims apie juos bei banalioms apkalboms. Priimkite liūdinančias arba džiuginančias patirtis bei pamokas. Priėmimas jokia prasme nenumano visiško pasyvumo tuo atveju, jeigu su Jumis elgiamasi nesąžiningai arba neteisingai. Tiesiog tam, kad išmoktumėme pakovoti už save arba išgrynintumėme bei suprastume tai, kas iš tiesų svarbu, mums siunčiami išbandymai.
DĖKOTI
Viena sudėtingiausių nuostatų, nes įprastai mes linkę dėkoti tik už tai, ką vertingo gauname iš kitų žmonių bei gyvenimo. Visgi šiuo atveju turiu omenyje kur kas platesnę, absoliučią bei visa apimančią dėkingumo poziciją....
Aš asmeniškai esu dėkinga, kad šių metų žiemos šventės buvo ypatingai jaukios bei visapusiškai dosnios..... Aš esu dėkinga gyvenimui už tai, kad myliu ir esu mylima.... Mane perpildo dėkingumo jausmas mano tėvams už tai, kad jie niekada manęs nevaržė. Jie niekada neakcentavo, jog aš turiu būti, pavyzdžiui, teisininke arba gydytoja... Jie man nedraudė savęs ieškoti, pasinerti į įvairias veiklas, keisti profesines mokyklas, įskaitant muzikos krypties, kol galiausiai įstojau į universitetą bei filosofijos ir psichologijos studijų pagalba manyje išsigrynino kažkas labai svarbaus. Jie man nuo pat vaikystės leido būti taip laisvai, kaip aš norėjau pati. Visgi ne ką mažiau aš esu dėkinga tam, kas yra AUKŠČIAU, už fizinę negalią, kuri man buvo duota nuo pat gimimo, paženklino mano vaikystę socialine izoliacija, tačiau atvėrė daugybę man svarbių patirčių bei suvokimų, be kurių šiandien neįsivaizduoju savęs bei savo gyvenimo....
Kai mes TIKIME, PASITIKIME, PRIIMAME, DĖKOJAME už tai, kas mums duota, mes sukuriame ypatingą rezonansą, tiek su savimi, tiek ir su savo realybe, todėl neiššvaistome gyvybiškai svarbių psichofizinių resursų, sveikatos bei jėgų bukam priešinimuisi tam, kas vyksta. TIKĖJIMO, PASITIKĖJIMO, PRIĖMIMO BEI DĖKINGUMO grandinė padeda patekti į tą „srautą“, kuriame daug kas išsisprendžia kur kas lengviau bei su mažesnėmis emocinėmis ir materialinėmis investicijomis, nei laikantis kitokių nuostatų, bei su kaupu gauname tai, kas mums reikalinga šiame gyvenimo kelyje....
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
TIKĖTI
Pirmiausia TIKĖTI tuo, kad yra kažkas Aukščiau ir Stipriau už mus. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kuo tikite Jūs asmeniškai – į Dievą, Aukštesniąsias Jėgas, Aukštesnįjį Protą, valdantį visus šiame pasaulyje vykstančius procesus, likimu bei karmos dėsniu ar moksliniu progresu. Taip pat visiškai nesvarbu, kaip ir kokiu mastu Jūsų tikėjimas tuo, kuo tikite, reiškiasi Jūsų gyvenime. Jei tik numanote, jog Jūsų žmogiškąją būtį, į kurią esate panardinta(s), pranoksta kita – aukštesnė, kurios dalis esate, atvirumas AUKŠTESNEI PLOTMEI, kad ir kaip ją įvardytumėte, atveria gausos rezervus bei atitinkamą apsaugą, kuri visada suveiks laiku. Tai reiškia, kad, tikėdami, Jūs visada gausite pagalbą, kad ir kokioje sudėtingoje ar kritinėje situacijoje atsidurtumėte. JĖGOS, kuriomis tikite, atsiųs pagalbą, kuri bus įgyvendinta paprastai bei žemiškai, pavyzdžiui tarpininkaujant kitiems žmonėms, kurie netikėtai išties pagalbos ranką, arba tuo ypatingu būdu, kai Jūsų esatis ar net gyvybė stebėtinai bus išsaugota ekstremalioje situacijoje.
PASITIKĖTI
Nors, priklausomai nuo aplinkybių, pasiekimų, amžiaus bei kitų dalykų, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiančių kiekvieno(s) mūsų savęs vertinimą, pasitikėjimas savimi gali svyruoti, visgi nepaprastai svarbu išlaikyti (o kai kam apskritai sukurti) bazinį pasitikėjimą savo potencialu bei prigimties duotais resursais. Kad ir ką pradėtumėte, nepaprastai svarbu, kad pirmapradis atskaitos taškas Jūsų esybės gelmėse, - „Aš galiu“, - maitintų kiekvieną tolimesnį žingsnį bei veiksmą.
„Aš galiu“ tikslinga skirti nuo visagalybę teigiančios pozicijos, mat pastaroji, priešingai, užkerta kelią bet kokiam judėjimui į priekį. Taip yra todėl, kad visagalybė ir visažinystė užima per daug erdvės, tad nebelieka vietos augimui, mokymuisi bei tolimesniam asmenybiniam vystymuisi. Nebelieka vietos Aukštesniųjų jėgų pagalbai bei jų teikiamai apsaugai....
Kalbant apie dailiosios lyties atstoves, pilnavertį savęs vertinimą gali trikdyti subjektyvus savo išorės vertinimas. Taip, kad ir kaip neigtumėme, daugeliu atvejų (vienos – daugiau, kitos – mažiau) esame priklausomos nuo to, kaip mes atrodome, ir būtent išvaizdos ypatumai neretai mums trukdo nuoširdžiai save pamilti. Tai yra atskira tema ir, ko gero, jai skirsiu laiko rengdama kitą straipsnį. Šiuo atveju svarbu suprasti, jog yra visiškai natūralu, jog kartais visą entuziazmą numuša nepasitenkinimas kuria nors savo kūno dalimi, svoriu arba amžiaus paliekamais pėdsakais. Visgi įmanoma išmokti akcentuoti tai, dėl ko kiekviena savaip turite pagrindo savimi didžiuotis ir šie dalykai bent dalinai gali padėti pakęsti tai, ką laikome savo „kompleksais“. Galiausiai nepakankamas savęs vertinimas nėra atsitiktinė mūsų gyvenimo duotis ir savaip gali būti įprasmintas. Jis mums duotas tam, kad išmoktumėme save vertinti, nuoširdžiai save pamilti bei PRIIMTI su viskuo, tad pereinu prie PRIĖMIMO aptarimo.
PRIIMTI
TIKĖDAMI, jog būsite aprūpinti viskuo, kas būtina, ir tuo, jog sudėtingiausiose kasdienybės pinklėse gausite pagalbą bei bent dalinai PASITIKĖDAMI savimi, galiausiai PRIIMKITE tai, ką Jums duoda prigimtis, gyvenimas ir pasaulis. Priimkite save su savo išore, jos subjektyviu vertinimu bei vidinio pasaulio virsmais. Išmokite priimti komplimentus.
Priėmimas taip pat numano nepaprastai svarbų supratimą, jog viskas, kas su mumis vyksta, turi savo priežastį bei vyksta ne šiaip sau. Priimkite žmones, net ir tuo atveju, jeigu jų nesuprantate, nesmerkdami jų išorės ar požiūrio kitoniškumo bei nešvaistydami tuščiai savo energijos negatyvioms mintims apie juos bei banalioms apkalboms. Priimkite liūdinančias arba džiuginančias patirtis bei pamokas. Priėmimas jokia prasme nenumano visiško pasyvumo tuo atveju, jeigu su Jumis elgiamasi nesąžiningai arba neteisingai. Tiesiog tam, kad išmoktumėme pakovoti už save arba išgrynintumėme bei suprastume tai, kas iš tiesų svarbu, mums siunčiami išbandymai.
DĖKOTI
Viena sudėtingiausių nuostatų, nes įprastai mes linkę dėkoti tik už tai, ką vertingo gauname iš kitų žmonių bei gyvenimo. Visgi šiuo atveju turiu omenyje kur kas platesnę, absoliučią bei visa apimančią dėkingumo poziciją....
Aš asmeniškai esu dėkinga, kad šių metų žiemos šventės buvo ypatingai jaukios bei visapusiškai dosnios..... Aš esu dėkinga gyvenimui už tai, kad myliu ir esu mylima.... Mane perpildo dėkingumo jausmas mano tėvams už tai, kad jie niekada manęs nevaržė. Jie niekada neakcentavo, jog aš turiu būti, pavyzdžiui, teisininke arba gydytoja... Jie man nedraudė savęs ieškoti, pasinerti į įvairias veiklas, keisti profesines mokyklas, įskaitant muzikos krypties, kol galiausiai įstojau į universitetą bei filosofijos ir psichologijos studijų pagalba manyje išsigrynino kažkas labai svarbaus. Jie man nuo pat vaikystės leido būti taip laisvai, kaip aš norėjau pati. Visgi ne ką mažiau aš esu dėkinga tam, kas yra AUKŠČIAU, už fizinę negalią, kuri man buvo duota nuo pat gimimo, paženklino mano vaikystę socialine izoliacija, tačiau atvėrė daugybę man svarbių patirčių bei suvokimų, be kurių šiandien neįsivaizduoju savęs bei savo gyvenimo....
Kai mes TIKIME, PASITIKIME, PRIIMAME, DĖKOJAME už tai, kas mums duota, mes sukuriame ypatingą rezonansą, tiek su savimi, tiek ir su savo realybe, todėl neiššvaistome gyvybiškai svarbių psichofizinių resursų, sveikatos bei jėgų bukam priešinimuisi tam, kas vyksta. TIKĖJIMO, PASITIKĖJIMO, PRIĖMIMO BEI DĖKINGUMO grandinė padeda patekti į tą „srautą“, kuriame daug kas išsisprendžia kur kas lengviau bei su mažesnėmis emocinėmis ir materialinėmis investicijomis, nei laikantis kitokių nuostatų, bei su kaupu gauname tai, kas mums reikalinga šiame gyvenimo kelyje....
Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA
RSS Feed
