Jelena Simonova, raganė
Žiema – viena keisčiausių mano draugių. Mes – „ant Tu“ – giliai, dygliuotai ir nepakeliamai ironiškai. Vėluoja SMS iš tolimo, bet tokio artimo pavasario.. Mano srautai – į niekur.. Žiemos širdis – tyla.. Negriausiu tylos. Prisijaukinsiu snaigių šokio ritmą, laiko sąstingio iliuziją pavasario laukimo begalybėje.. Apglėbiu šalčiu dvelkiančias Žiemos gėles – vieną po kitos, savo kvėpavimu paversdama jas į gyvas ašaras. Nuspalvinu kiekvieną lašą laumžirgių plazdėjimu, Alfheimo karalystės kerais ir smuikuojančių elfų melodijomis.. Traukiu runą SOWILO.
Žiema – viena keisčiausių mano draugių. Mes – „ant Tu“ – giliai, dygliuotai ir nepakeliamai ironiškai. Vėluoja SMS iš tolimo, bet tokio artimo pavasario.. Mano srautai – į niekur.. Žiemos širdis – tyla.. Negriausiu tylos. Prisijaukinsiu snaigių šokio ritmą, laiko sąstingio iliuziją pavasario laukimo begalybėje.. Apglėbiu šalčiu dvelkiančias Žiemos gėles – vieną po kitos, savo kvėpavimu paversdama jas į gyvas ašaras. Nuspalvinu kiekvieną lašą laumžirgių plazdėjimu, Alfheimo karalystės kerais ir smuikuojančių elfų melodijomis.. Traukiu runą SOWILO.
RSS Feed
