Lietaus palaiminti žiedai šliejasi prie akmens sienos butaforinio saugumo. Visi mano vasaros keliai veda ten, kur žydi gėlės, iš kurių skolinuosi spalvas savo naujų suknelių siluetams. Vasaros trapumas rado prieglobstį mano širdies dūžiuose.. TUK – TUK.. Jis ilgam apsigyveno kiekviename lietaus lašelyje ir šaltų stiklų pasauliuose, pro kuriuos ilgesingai žiūri tūkstančiai apsiniaukusio miesto vienatvių bei vasaros išsiilgusios akys. Vasara, apglėbta švelnių žiedlapių burtų, užrakinta gelsvose ramunėlių širdyse. Snaudžia. Aš turiu raktą.. Tačiau ..negriausiu žiedlapių baltumo. Tyliai saugosiu kiekvieno žiedlapio man patikėtą paslaptį, išraižytą naujais burtažodžiais. Tegul LYJA.. Nauja pamokėlė. Įsisuku į šiltą bei jaukią vanilinių kvepalų aurą, išlaisvintą iš retro stiliaus flakonėlio, kurį radau mielų niekučių perkrautoje lentynėlėje - pamirštą ir nuobodžiaujantį.. Šildau rankas pavargusios saulės spalvos striukės kišenėse. Suteikiu šiam trapumui naują (visai ne glamūrinę) prasmę: dėkoju už tai, ko neturiu..
Jelena Simonova raganė
Jelena Simonova raganė
RSS Feed
