Kai išeini ten, kur siaučia rudens pasiklydę vėjai, įveldami laukinius angelus į Tavo plaukus, suvoki, jog pačios iškalbingiausios Visatos siųstos TORAT kortos iš tiesų yra Tavo būties atspindžiai.... Jas ištraukei skubančia ranka, vos girdėdama(s) burtažodžius, kuriuos pakuždėjo Tavo savastis tokia sava, bet paradoksaliu būdu užmiršta kalba..... Kai įsileidi šias oro stichijai priklausančias esybes į savo nerimo valdas, staiga suvoki, kad laisvės iš tiesų yra tiek daug, kad negali jos aprėpti, - nebeužtenka kvėpavimo, lyg pasyviai žingsniuotum prieš vėjo kryptį... Jos tiek daug, kad nebegali pakelti nusvirusiomis rankomis ir todėl Tavo besiblaškantis protas sukuria fatališkumą ir baigtinį pasirinkimų skaičių.... Nebeužtenka minčių, todėl atsiranda dėsniai, priežasčių – pasekmių ryšiai, taisyklės ir būtinybės..... Nebeužtenka akimirkų, nes jos atiduotos tam, kas suvaldoma bei aišku, bet be galo ribota.... Nebeužtenka Tavęs.... Manęs.... Todėl leidžiu vėjui išplėšti šias nuostabaus aukso grandines iš savo samaninių esybės gilumų.... Leidžiu suvelti kruopščiai iššukuotus plaukus.... Perleidžiu per save jo nenuspėjamus gūsius bei skaidrias orą sudrebinančias angelų giesmes.... Jei perskaitei iki galo ir bent vienai akimirkai, bent vienu savo širdies dūžiu pajutai ir supratai, APIE KĄ...., tuomet pagaliau įvyks TAI, net jeigu tūkstančiai protų bei jų sugalvotos taisyklės ir tūkstančiai balsų tam prieštarauja.....
Su MEILE ir VĖJO ANGELŲ LINKĖJIMAIS
Jelena Simonova RAGANA
Su MEILE ir VĖJO ANGELŲ LINKĖJIMAIS
Jelena Simonova RAGANA