Arkanų autorė: Stephanie Pui-Mun Law
Jelena Simonova, raganė
Aš esu čia pat.. Šifruoju veidrodinio dienoraščio paralelėje savo pačios paslaptis, kurias kruopščiai slepia juodos blakstienos.. IX Arkano riba. Atsiskyrėliškumo prasmės paieškas galiausiai vainikuoja tobulos Vienatvės išgryninimas bei nuoširdus noras ir toliau, bet šį kartą - su džiaugsmu bei gilesniu sąmoningumu - priešpastatyti Jai supančio, bet savo esme nutolusio pasaulio šurmulį. Galiausiai suvokiu, kad šio nesibaigiančio priešpastatymo būties priėmimas ir yra tai, ko ieškojo susirūpinusi Vienatvė. Priešpastatymas savęs aplinkiniam pasauliui buvo nuo pat pradžių. Neprisimenu, kad jis nebūtų palietęs bent vienos mano gyvenimo dienos. Jis įkyriai lydėjo kiekvieną mano žingsnį žmonių link, kai vaikystėje, dėl fizinės negalios, buvau visų atstumta.. Jis buvo tai, ko labiausiai norėjosi atsikratyti ir kuo greičiau organiškai įsilieti į minią, pajusti jos fosforinį jaukumą. O pasirodė, šis savęs priešpastatymas aplinkai toks būtinas! Juk būtent jis dosniai maitina savasties kitoniškumą rožių žiedlapiais ir vaniliniu nektaru. Jis išlaisvina unikalią galimybę steigti save KITAIP, t.y. steigti save IŠ TIKRŲJŲ.. Smėlio laikrodis sukelia nenuilstamą laiko tėkmės pojutį, kuris nebevaržo taurios vienišo Arkano Vienatvės, kadangi amžinybės šviesa nebėra atsitiktinis išorinio pasaulio atributas, bet pirmiausia – vidinė duotis, kuri savo tikrumu ir gyvastimi sušildo praeities nerimo akimirkas.. Kažkur tarp Vienišo Arkano erdvių bei Vyriausios Žynės laiko Begalybės..
RSS Feed
