Jelena Simonova RAGANA - DIENORAŠTIS

2011 .... 2020 .... <3 ........

19/10/2020

2011 m. rudens fotografija. Tuos metus drąsiai pavadinčiau pereinamojo laikotarpio periodu, kurį taip akivaizdžiai, taip rūpestingai ir beveik stebuklingai Kai Kas palaimino... Tuo metu kaip niekada anksčiau jaučiausi trapi ir tuo pačiu - VEDAMA ir APSAUGOTA.

Prasidėjus 2011 m., žiemą, apsigyniau daktaro disertaciją bei įgijau humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro laipsnį. Tačiau tai nebuvo tik formalumas. Tai - brūzgynai, labirintai, išbandymai, rebusai, kovos dėl kiekvienos mano parašytos eilutės, akistatos su savimi ir tuo, ką norėjau pasakyti pasauliui bei galiausiai - savita iniciacija, po kurios - absoliutus RESTART'as. Taip, gilesne egzistencine prasme vyko bei brendo kažkas svarbaus....

Po ilgo ruošimosi šiai procedūrai bei ypatingai po jos gyvenimas ir visos užduotys, kurias jis kėlė, net ir didžiulis dėstymo aukštosiose mokyklose krūvis - viskas kurį laiką atrodė lengva, paprasta ir pūkuota... :) Kas kada nors gynėsi daktaro tezes - žmogeliukai iš akademinio pasaulio bei tie, kuriems teko kada nors į jį pasinerti, ko gero, man pritars, jog biurokratinė rutina, apimanti visų reikalingų dokumentų paruošimą gynimui bei eilę kitų būtinų veiksmų, - visa tai pareikalaudavo tiek daug laiko, jėgų ir kantrybės, jog mes, doktorantai, pajuokaudavome, kad yra daug paprasčiau parengti dar vieną disertaciją ar dar kokį OPUS MAGNUM nei sutvarkyti visus formalumus, kuriuos numano gynimo procedūra :)

Tai - praeitis, kuri man davė išties daug... Ir žinote ką? Visai ne dėl daktaro laipsnio ;) 2011 m. ir po jų atsivėręs laikotatpis atvėrė daugybę naujų galimybių būti, jausti, bendrauti, pritarti, priešintis, skaityti, pažinti bei tikėti. Atsiskleidė naujos spalvos, atspalviai ir dar smulkesni, bet nepaprastai gyvybingi bei ryškūs - kiekvienas savaip būtini patyriminiai vienetai, kurie liko su manimi... Mano pasaulį praturtino nuojautos, aromatai, pustoniai, senovinių kalbų raidynai, niekada anksčiau negirdėtos melodijos, skoniai, subtili ir visgi nepaprastai stipri vidinė jėga, be kurios neįsivaizduoju savęs bei savo gyvenimo šiandien ;)

Su MEILE, ‍♡
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

VIENAS DESTRUKTYVIAUSIŲ KASDIENIŲ STRESŲ - SKUBĖJIMAS

12/10/2020

Rašydama apie mus traumuojantį skubėjimą, turiu minty tas giliai asmenines skubėjimo akimirkas, kurios tam tikra prasme atima iš mūsų asmeniškumą bei autentiško buvimo, įsigilinus į tai, kame ir kodėl esame, jausmą.

Kai nebelieka laiko pietums ir dėl perdėto užimtumo liekame nepavalgę, suvalgome tai, kas "papuola" po ranka, pavyzdžiui, sausainius, kuriais pavaišino kolega dar praeitą savaitę, sėdėdami prie kompiuterio, net nejausdami skonio sukramtome tai, ką ryte paskubomis įdėjome į suglamžytą celofaninį maišelį arba, geriausiu atveju, suvalgome tai, kas, visiškai nepriklausomai nuo mūsų norų ir gurmaniškų poreikių, yra pagaminta dienos pietums čia pat lokalizuotoje kavinėje.

Mes prarandame ryšį su savimi, kai, skubėdami į darbą, rengiamės tais pačiais rubais bei paskubomis griebiame aksesuarus, kuriais puošėmės vakar, užvakar ir dar n savaičių prieš tai, nes neturėjome laiko ir, tiesą pasakius, nematėme reikalo ištraukti iš spintos tai, kas nustumta joje kiek toliau bei giliau, bet kuo puikiausiai padėtų mums sukurti naujus derinius savo įvaizdžiui bei atitinkamai nuotaikai išreikšti, žinoma, jei tik matytume prasmę tam skirti laiko....

Hm... Atrodytų, visiški niekai. Banalūs dalykai, kuriems galbūt iš tiesų būtų gaila ir net kvaila skirti daug laiko.

Ir vis dėlto pabandyk bent savaitę pagyventi kitaip bei skirti laiko šių banalių dalykų apmąstymui ir planavimui ;) Juk gali valgyti ne tam, kad tiesiog numalšintum alkį bei turėtum jėgų ir energijos tolimesniam skubėjimui, bet tam, kad SKANIAI pavalgytum bei pasimėgautum maistu. Ir galiausiai juk ryte gali apsirengti ne spontaniškai, įjungusi(ęs) autopilotą bei turėdama(s) galvoje tūkstantį rūpesčių bei darbų, kuriuos turėsi šiandien nudirbti, bet kruopščiai apgalvodama(s) kiekvieną detalę - kaip Tu jautiesi, kaip Tu šiandien nori atrodyti, kokias spalvas norėtum derinti ir kaip norėtum kvepėti...

Kadangi mano nenormuotas raganiškas grafikas tiesiogiai priklauso nuo besikreipiančiųjų srauto, jau seniai neturiu laisvadienių. Ir vis dėlto pastaruoju metu bandau prisijaukinti laiką iš naujo - taip, kad greta spontaniškumo bei automatizuotų veiksmų liktų daugiau laiko pajautimui: kada, kur ir kodėl aš noriu būti? Kaip aš noriu atrodyti? Kaip turėčiau dėlioti savaitės tvarkaraščius bei kiek žmonių priimti, kad liktų pakankamai laiko papuošalų, muzikos kūrinių, kvepalų kūrybai, postų rašymui ir bent minimaliai - poilsiui?! Kur su mylimu žmogumi važiuosime vakarieniauti ar mieliau gaminsiu pati? ;) Ką aš noriu skaityti po vidurnakčio, besidžiaugdama sau skirtu laiku? Kokia muzika šiuo metu rezonuoja su mano savijauta? Kokią sumą artimiausiu metu skirsiu apleistų gyvūnų veterinarinėms išlaidoms ir ar užsakiau maistuko savo globojamiems gyvūnams bei paukščiams? Ką galėčiau padaryti dėl savo namų, kad jie būtų jaukesni bei kiek laiko tam skirsiu? Kokia bus mano nauja įrašyta daina? Apie ką noriu dainuoti, rašyti, svajoti, juoktis, verkti, pasakoti?...

Banalu? Galbūt. Kažkas pagalvos: "neturi problemų ta Jelena...", "kad man jos rūpesčiai...", "turėtų 3 vaikus, suprastų, kas yra skubėjimas ir lėkimas..."

Taip, sutinku, kiekvienam - savo rūpesčiai bei gyvenimiškos užduotys... Bet pagalvok: juk gyvenimas iš tiesų nėra vien skubėjimas ir rūpesčiai? Na, nebent patys jį jais paverčiame.. ;)

Su MEILE, ❣
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

O ko TU iš tikrųjų nori? ;)

2/10/2020

Įsivaizduok, kad Tavo kasdienybė - didžiulis žemėlapis, kurio kiekvieną detalę matai prieš savo akis. Čia pat Kažkieno ranka nubrėžė vektorius, simbolizuojančius galimybių ir tolimesnės Tavo kasdienybės galimų scenarijų alternatyvas....
Tu gali rinktis... Iš tiesų mes kiekvienas turime tokią galimybę, nes fatališkų bei 100 proc. nulemtų įvykių, negrįžtamų aplinkybių ir situacijų mūsų gyvenime yra tik viena kita. Visa kita - K R Y Ž K E L Ė S. Mes renkamės. Dar daugiau: mes patys sprendžiame, ką daryti bei kaip sugyventi net ir su tomis duotybėmis, kurių negalime pakeisti.
Taip, rinktis iš daugybės galimų variantų, kurių kiekvienas nedemonstruoja akivaizdaus pranašumo, yra sudėtingas ir nepaprastai atsakingas reikalas. Visgi labai svarbu atskirti savo tikruosius norus nuo tų, kuriuos Tau įteigė Tavo artimiausia aplinka ar banalus inertiškumas. Kartais, vedami aklos inercijos, mes patys save įtikiname, jog norime tų pačių dalykų, kurių norėjome vakar, ypač jeigu jie pareikalavo mūsų pastangų ar kitokio indėlio.
Pavyzdžiui, kai kas pagalvos: "kaip aš galiu nenorėti pagaliau gauti išsvajotas x pareigas prestižinėje įmonėje? Juk šitiek pinigų buvo investuota į studijas universitete...". Arba kitu atveju: "šitiek metų yra atiduota šitai sričiai!!! Kaip aš galiu ją palikti bei ieškoti savęs kitur, pradėti viską nuo nulio? Galų gale juk 45 ant nosies! Tikrai neverta blaškytis". Tam tikrais atvejais kyla grėsmė nepastebėti, jog mumyse įvyko svarbus pokytis ir iš tiesų norime kitko nei tai, kame esame, ką darome bei su kuo bendraujame.
Tiesiog pamėgink savęs paklausti: "KO AŠ NORIU ŠIANDIEN?". Atsakyk į šį klausimą kiek įmanoma detaliau. Po to, kad ir kaip (galbūt) kvailai skambėtų, dar kartą savęs paklausk: "O KO AŠ IŠ TIKRŲJŲ NORIU?". Galimas dalykas, jog atsakydama(s) į pirmą klausimą , išdėstysi savo norus kaip savaime suprantamą eilėraštį, kurį moki mintinai. Atsakydami antrą kartą, kai kurie Jūsų kiek kitaip sudėlios savo prioritetus. Atsakei visiškai vienodai į abu kartus? Nuoširdžiausi sveikinimai.... O gal verta savęs paklausti trečią kartą? ;) Sveiko smulkmeniškumo dozė tikrai pasiteisins bei padės išsiaiškinti tai, kas Tau yra svarbu ir neeikvoti savo laiko bei jėgų ten, kur B U V O, bet nebėra svarbu. Arba yra svarbu, bet ne Tau, o, pavyzdžiui, Tavo mamai ar kitam artimam žmogui, draugei, kolegoms... O Tu tik nesąmoningai pritempinėji savo norus "už ausų" prie to, ko pagal viską turėtum norėti.
Reikia didžiulės drąsos garsiai prisipažinti, jog iš tiesų nori visai kitų dalykų, nei iš Tavęs tikisi kiti ar pats / pati iš savęs tikiesi. O kartais tereikia tiesiog pažvelgti į viską kiek paprasčiau ir, lyg vaikas žaisdamas smėlio dėžėje, sudėlioti savo kaladėles bei smulkesnes kasdienybės daleles taip, kad susikūręs vaizdas Tave džiugintų.

Su MEILE, 💝🥀
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

JUODOS DĖMĖS AR TAŠKIUKAI? ;)

30/9/2020

Juodos dėmės... Juk žinai, kiekviena(s) jų turime ;) Praeity, dabarty, mintyse... Jos pasižymi unikalia forma ir lyg antspaudai paženklina bei užrakina vieną ar kitą istoriją mūsų biografijoje.
Jeigu Tavo vidinis dėmesys pastaruoju metu yra nuolat sutelktas į kokį nors nemalonų įvykį, nesusipratimą, kaltės ir gėdos jausmą, ligą, nepasitenkinimą artimu žmogumi ar savimi dėl kokio nors neapgalvoto veiksmo, padidėjusį svorį, Tavo iš širdies parašytą laiškelį, į kurį kažkas neatsakė, ar darbdavį, kuris Tavęs neįvertino, pasistenk visą šią sprogstančią bei Tavo gerą savijautą nuodijančią nusivylimo energiją akimirkai pristabdyti.
Žinai, kartais yra labai svarbu sustoti ir nebemėginti vėl ir vėl keisti tai, kas nepriklauso nuo Tavo norų bei veiksmų. Sudėliok savo mintis. Atskirk šias neišvengiamybes nuo tų dalykų, kuriuos, kad ir didelių pastangų pagalba, bet visgi gali pakeisti.
Ką daryti su tomis juodomis dėmėmis, kurios yra čia pat bei savo nepakeliamu įkyriu juodumu gadina Tau nuotaiką ar net stumia žemyn?
Palik jas ramybėje. Jos yra didelės tol, kol "maitini" jas savo dėmesiu arba iš visų jėgų stengiesi jas užmaskuoti spalvotų guašų potėpiais. Nereikia. Nukreipk savo dėmesį kitur - į šypsenas, muzikos garsus, kavos aromatą ar tą nuostabiai paprastą rutiną - su dėkingumu pasitikti dar vieną rytą. Tu pamatysi, kaip Tavo juodos dėmės po kurio laiko pavirs į mažus juodus žirnelius ar net taškiukus.... ;)
❗Ir tuomet, kai ateis tam tinkamas laikas (!), kažkas svarbaus išsispręs be Tavo tiesioginio dalyvavimo. Net jeigu šiuo metu neturi atsakymų į "degančius" klausimus, pasistenk suprasti, jog tai, kas ir kaip šiandien vyksta, - paradoksaliu būdu Tau į gera...
Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.

... .. . .. ...

28/9/2020

Ruduo - ne dėl laukimo... ;) O tiesiog tam, kad Tu apsigaubtum jo auksinėmis tekstūromis kaip lengvu pūkiniu šaliu, įsisuktum į vis dar maloniai šiltas oro bangas, sklindančias nuo vasaros paliesto žemės paviršiaus bei atrakintum akiai nematomais raktais kiekvieną savo spindinčios esybės ląstelę hipnotizuojančiai tingiems ryto ritualams, gurmaniškai svaiginantiems vakarams, cinamono, aitrių dūmų ir prabangių medienų aromatams, pikantiškai viliojančiai megztų kojinių elegancijai, vorams, kurių galbūt nustosi bijoti ir Tavęs pasiilgusiai žvakių liepsnų šilumai, kuri, saugodama Tau skirtą Saulės gabaliuką, prisijaukins Tavo neišsakytas mintis bei nepakartojamas rudens spalvas, kurias būtinai atrasi... :) Ištiesk savo ranką ir keliaukime kartu į rudens karalystę ;)
Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA
© Jelena Simonova, 2020.

Šis tas apie narvelį... ;)

16/9/2020

Šis tas apie narvelį ir Tave ;) Prisiekiu, buvau sukūrus jų ne vieną: rožinį, purpurinį, juodą.... Visi narveliai - iš to paties nelankstaus metalo, kurį parūpina blogasis užsispyrimas. Jį turime kiekvienas greta gerojo - toje unikalioje "assorti" dėžutėje, kurioje lyg saldainiai "apgyvendinti" mūsų būdo bruožai.

Taip, kartais savo nelanksčiais įsitikinimais, niekur nevedančiais liguistais prisirišimais ir lūkesčiais, kuriuos aklai projektuojame į aplinkybes bei kitus žmones, sukuriame narvelį. Kuo intensyviau reiškiasi Tavo poreikis kontroliuoti visus ir viską bei kuo garsiau Tavo vidinis reikalavimas šaukia, jog turi būti taip, kaip Tu tikiesi ir jokiu būdu ne kitaip, tuo mažesnis Tavo narvelis... Tuomet žymiai mažiau erdvės lieka Aukštesniųjų jėgų dalyvavimui Tavo kasdienybėje. Supranti?

Taip, mes kuriame šį gyvenimą savo rankomis, bet.... Kai kas pasirūpino kur kas labiau intriguojančiu scenarijumi: netikėtumas, kuris staiga apverčia Tavo planus aukštyn kojomis, akimirksniu išmeta Tave iš Tavo kruopščiai sukonstruoto, bet visgi juokingo miniatiūrinio narvelio, kurio vardas "Taipturibūti", į oro stichijos platybes ir parodo Tau, jog iš tiesų moki ne tik vaikščioti šios Žemės paviršiumi bei tikėti vien tuo, kas yra apčiuopiama, bet ir skraidyti, plūduriuoti nesuskaičiuojamų galimybių debesyse bei pajusti tą "vežančią" nesvarumo būseną, kurioje peraugi savo narvelio rėmus.

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

^..^

11/9/2020

Kai prisiliečiame prie taurios stiprybės, kuri nuoširdžiai stebina bei žavi, ir moteriško gležnumo, kurį norisi apkabinti..... Čia viskas - iš kieto plieno ir švelnaus veliūro, ašarų bei bučinių... Čia paradoksaliu būdu kuo puikiausiai sugyvena drauge visiškas atsidavimas iki paskutinio lašo ir sąmonės netekimo bei katiniška nepriklausomybė.... Juk būtent toks yra MOTERIŠKUMAS? ;) Tavo... mano... Jos...

Stebuklingo rudens

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

GARSAI...

28/8/2020

Kai sprogsta garsai..... Tie, kuriuos iki išprotėjimo užuodžia Tavo vidinis maištaujantis kritikas... Ir kitokie - plaukiantys iš Tavo karštų kunkuliuojančių gelmių bei švelniai užkabinantys įtemptas Tavo emocijų stygas, kurių vis dar neatskleidei skubančiam pasauliui.... Juk tik Tu žinai, iki ašarų pažįsti tuos melodijų srautus, kurie šiuo metu skamba Tavo ausinėse, minčių takeliuose, užpildytuose vingiuojančios kasdienybės beat'ais ir širdies virpesiuose, kuriuos generuoja Tavo jautrumo stiprintuvai...

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

PAGALIAU STABTELĖTI...

21/7/2020

Ar pažįstate jausmą, kai 24 valandos susitraukia į tamprų ir šoklų kamuoliuką, kuris atsitrenkia tiesiai į Jūsų kruopščiai sudėliotus tvarkaraščius bei sugriauna juos lyg trapų kortų namelį?...... :) Tuomet stebi šį savaiminį nekontroliuojamą vyksmą ir eilinį kartą supranti, jog gyvenimas pulsuoja ne tik judėjime, bet ir stabtelėjime...

Beje, Tu gali išmokti stabtelėti bei padovanoti pasauliui savo dėmesio trupinius ir vis dar smalsų, nuo monitoriaus ekrano pavargusį bei 3 - jų kavos puodelių išsprogusį žvilgsnį. Neturi laiko? :) Jeigu nemoki ar tiesiog kategoriškai atsisakai sustoti savo noru, tuomet, žinoma, Kai kas vis tiek sustabdys Tavo ratą, paleis į visas keturias puses nuo sukimosi greičio apsvaigusią voverę, kurią jame įkalinai, o Tau beliks skėsčioti rankomis ir stebėti, kaip griūva Tavo planai.... :) Tave gali priversti padaryti pauzę žinutė, parašyta žmogaus, kurio jau seniai pasiilgai.... Arba, pavyzdžiui, noras išklausyti tą, kuriam reikia Tavo nuoširdumo bei draugiško palaikymo.

Deja, būna ir kitaip. Mielieji, jeigu nematome nieko toliau savo nosies ir užsispyrę skubame, mėgindami nudirbti visus šio pasaulio darbus bei uždirbti visus jame "spausdinamus" pinigus, tam tikrais atvejais Aukštesniųjų jėgų ar, kam labiau patinka, Apvaizdos ranka mus sustabdo itin drastiškai. Liga, trauma ar koks nors netikėtas įvykis gerokai papurto mūsų pastatytą svarbių reikalų "skruzdėlyną" ir priverčia pagaliau susikoncentruoti į tai, kas iš tiesų yra svarbu. Kaip supratote, renkamės patys.... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

DAUG AR MAŽAI? ;)

17/7/2020

Kažkas sako, kad 41 yra labai daug.... Tai solidus ir, turint omenyje išskirtinai moterišką pasaulėjautą, ganėtinai jautrus amžius. O kai kam atrodo, jog dar visai nedaug.... ;) Niekada neturėjau minties slėpti savo biologinį amžių, nors puikiai suprantu, kad atviras deklaravimas, kad man suėjo 41, neišvengiamai iššaukia diskusijas apie tai, kaip turi atrodyti moteris, ką tik įžengusi į garbingą penktąjį dešimtmetį ir, žinoma, dar daugiau kritikos, ironijos ir kitų emociškai dosniai nuspalvintų pamokančių ar net aršių pastabų, kaip turėčiau arba neturėčiau elgtis, save pozicionuoti, rengtis, kiek yra išleista pinigų laiką pristabdančioms procedūroms ar plastinėms operacijoms, kurių bent jau iki šiol nesu darius ir pan. :) Visa tai yra lengvas triukšmas, kuris neturi jokios reikšmės atviroje akistatoje su savimi, kai nemeluodama sau pritariu vidiniam pojūčiui: aš jaučiuosi gerai :)

Mane labiausiai įkvepia suvokimas, kad šis gyvenimas yra paslaptis bei mįslė .........ir DIDŽIULĖ DOVANA :) Todėl, Mielos Moterys, spalvinkime savo rytus, dienas, vakarus ir naktis tais atspalviais, kurie čia ir dabar perpildo mūsų sielą! Nebijokime netgi šiurkščiausiose situacijose likti ištikimos sau, skleistis, žydėti, džiaugtis, imti iš gyvenimo (nesvarbu, - taurią emociją ar naują suknelę), duoti šiam pasauliui iš visos širdies ir gerai jaustis, nepriklausomai nuo to, imponuoja mums jaunystės kultas ar visiškai neskaičiuojame raukšlelių... Visos esame skirtingos. Kiekviena vadovaujamės nuosava iki ašarų pažįstamose gyvenimiškose peripetijose suformuota vertybių bei gyvenimiškų prioritetų sistema ir niekam nevalia mūsų teisti! Turime teisę gyventi taip, kaip mums patinka, net ir tuo atveju, jei tai sukelia nuostabą, juoką ar kažką erzina. Metai bėga, bet visada yra kažkas, kas tik dabar prasideda..... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.