Kad ir kokią storą odą būčiau užsiauginusi dėl vaikystėje patirtų patyčių, šis klausimas visada liks vienas jautriausių. Nors jaučiuosi pakankamai atspari agresyvioms atakoms, kurios vis reiškiasi mano atžvilgiu komentaruose ir netgi rašant man asmeniškai, visgi, reflektuojant, kokiu globaliu bei nekontroliuojamu mastu mūsų dienomis tai vyksta virtualioje erdvėje, kartais pasidaro išties graudu.
Visgi aš džiaugiuosi, jog po truputį suleidžia šaknis nauja mada: vis dažniau su "drąsuolėmis" bei "drąsuoliais", leidžiančiais sau išjungus "filtrus" šmeižti kitus žmones, tvarkomasi pasitelkus teisines priemones. Vienas tokių, persigandęs, jog nejuokauju ir supratęs, jog jam iš tiesų gali tekti atsisveikinti su pinigų suma, kuri yra numatyta tokiais atvejais, su putomis burnoje prisiekinėjo man pasiimti visą savo purvelį "atgal" ir viešai manęs atsiprašyti. Pasirodė, šis dalykas veikia ;)
Mielieji, na, galime dar 50 kartų atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, bet NIEKADA NEBŪSIME IŠ TIKRŲJŲ LAISVI, jeigu požiūrio, tautybės, seksualinės orientacijos, religinių ar politinių įsitikinimų, gyvenimo būdo ir išvaizdos kitoniškumą pasitiksime su agresija bei gynybiškai pasireiškiančia verbaline destrukcija.
Atsigręžkime kiekvienas į save. Kodėl Tave taip lengvai griauna kito žmogaus noras, drąsa ir gebėjimas būti savimi? Žmogau, koks Tau skirtumas, kokio ilgio mano suknelė? Kodėl Tau rūpi, ką myli bei ką daro su savo gyvenimu kitas žmogus? Kodėl Tave šitaip žeidžia ar pykdo, jog kažkas maitinasi vien daržovėmis, nepripažįsta farmacijos pasiekimų arba, priešingai, nusprendė paskiepyti savo vaikus nuo visų įmanomų ir neįmanomų ligų? Kokio velnio skaičiuoji jo arba jos plastines operacijas ir leidi sau šaipytis bei savo nuožiūra spekuliuoti jų pagrįstumo arba nepagrįstumo klausimais, nuleisdama(s) žemiau "plintuso" kito žmogaus motyvus, kodėl jis ar ji pasiryžo šiam žingsniui?
Kodėl reikia burbuliuoti bei springti pykčiu vos pamačius, kad kažkas gyvena kitaip nei Tu, yra storesnis už Tave arba plonesnis, dirbtinesnis arba, priešingai, natūralesnis bei kitaip supranta saviraišką, grožį, kūrybą, galiausiai - gyvenimą?
Tiesiog kiekvieną kartą, rašydama(s) šlykštų komentarą apie kitą žmogų, stabtelėk: KODĖL TU TAI DARAI? Ar tikrai Tavo vidus yra TIEK supuvęs, kad turi užbaigti šį purviną sakinį, kuris iš tiesų (susimąstyk!!!) daug daugiau pasako api Tave, nei apie tą žmogų, kuri niekini? Tikrai manai, kad šis negarbingas bei apgailėtinas "teritorijos žymėjimas" po straipsniais bei postais, tėra vienintelė galimybė pajusti savo reikšmingumą?
Labai apmaudu, kad LAISVĖ suprantama, kaip galimybė nevaržomai tyčiotis iš kito žmogaus, savo ruožtu kai kas nesugeba atskirti kito žmogaus "dūchinimo" nuo konstruktyvios bei taktiškai pateiktos kritikos. Ir be galo liūdna, jog už tipinės frazės - "čia tokia yra mano nuomonė!!! Ir taškas!!!", kuria nemaža dalis šmeižikų bando pateisinti savo užgauliojančius pasisakymus, daugeliu atvejų nėra jokio minties gilio bei judėjimo... Nėra netgi primityvaus argumentuoto turinio, su kuriuo būtų galima diskutuoti.
Jelena Simonova RAGANA
(c) Jelena Simonova, 2021.
Visgi aš džiaugiuosi, jog po truputį suleidžia šaknis nauja mada: vis dažniau su "drąsuolėmis" bei "drąsuoliais", leidžiančiais sau išjungus "filtrus" šmeižti kitus žmones, tvarkomasi pasitelkus teisines priemones. Vienas tokių, persigandęs, jog nejuokauju ir supratęs, jog jam iš tiesų gali tekti atsisveikinti su pinigų suma, kuri yra numatyta tokiais atvejais, su putomis burnoje prisiekinėjo man pasiimti visą savo purvelį "atgal" ir viešai manęs atsiprašyti. Pasirodė, šis dalykas veikia ;)
Mielieji, na, galime dar 50 kartų atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, bet NIEKADA NEBŪSIME IŠ TIKRŲJŲ LAISVI, jeigu požiūrio, tautybės, seksualinės orientacijos, religinių ar politinių įsitikinimų, gyvenimo būdo ir išvaizdos kitoniškumą pasitiksime su agresija bei gynybiškai pasireiškiančia verbaline destrukcija.
Atsigręžkime kiekvienas į save. Kodėl Tave taip lengvai griauna kito žmogaus noras, drąsa ir gebėjimas būti savimi? Žmogau, koks Tau skirtumas, kokio ilgio mano suknelė? Kodėl Tau rūpi, ką myli bei ką daro su savo gyvenimu kitas žmogus? Kodėl Tave šitaip žeidžia ar pykdo, jog kažkas maitinasi vien daržovėmis, nepripažįsta farmacijos pasiekimų arba, priešingai, nusprendė paskiepyti savo vaikus nuo visų įmanomų ir neįmanomų ligų? Kokio velnio skaičiuoji jo arba jos plastines operacijas ir leidi sau šaipytis bei savo nuožiūra spekuliuoti jų pagrįstumo arba nepagrįstumo klausimais, nuleisdama(s) žemiau "plintuso" kito žmogaus motyvus, kodėl jis ar ji pasiryžo šiam žingsniui?
Kodėl reikia burbuliuoti bei springti pykčiu vos pamačius, kad kažkas gyvena kitaip nei Tu, yra storesnis už Tave arba plonesnis, dirbtinesnis arba, priešingai, natūralesnis bei kitaip supranta saviraišką, grožį, kūrybą, galiausiai - gyvenimą?
Tiesiog kiekvieną kartą, rašydama(s) šlykštų komentarą apie kitą žmogų, stabtelėk: KODĖL TU TAI DARAI? Ar tikrai Tavo vidus yra TIEK supuvęs, kad turi užbaigti šį purviną sakinį, kuris iš tiesų (susimąstyk!!!) daug daugiau pasako api Tave, nei apie tą žmogų, kuri niekini? Tikrai manai, kad šis negarbingas bei apgailėtinas "teritorijos žymėjimas" po straipsniais bei postais, tėra vienintelė galimybė pajusti savo reikšmingumą?
Labai apmaudu, kad LAISVĖ suprantama, kaip galimybė nevaržomai tyčiotis iš kito žmogaus, savo ruožtu kai kas nesugeba atskirti kito žmogaus "dūchinimo" nuo konstruktyvios bei taktiškai pateiktos kritikos. Ir be galo liūdna, jog už tipinės frazės - "čia tokia yra mano nuomonė!!! Ir taškas!!!", kuria nemaža dalis šmeižikų bando pateisinti savo užgauliojančius pasisakymus, daugeliu atvejų nėra jokio minties gilio bei judėjimo... Nėra netgi primityvaus argumentuoto turinio, su kuriuo būtų galima diskutuoti.
Jelena Simonova RAGANA
(c) Jelena Simonova, 2021.
RSS Feed
