Jelena Simonova RAGANA - DIENORAŠTIS

..................................................

30/3/2020

Kai palieki daug erdvės savieigai, tuomet neretai svarbūs akcentai dėliojasi daug sklandžiau nei tobulai viską suplanavus bei kruopščiai apgalvojus kiekvieną detalę.... Prisipažinsiu: man labai sunku to išmokti darbo srityje :) Taip, man priimtina laisvė bei improvizacija kuriant kvepalus ar muziką, rašant tekstus, derinant aprangos bei aksesuarų detales ir spalvas bei gaminant maistą..... Tuomet jaučiuosi "mediumė" bei leidžiu per save laisvai tekėti "srautui", kuris įgauna galutinį pavidalą ir maloniai nustebina....

Darbo rutinoje, priešingai, jaučiuosi komfortiškai tik tuomet, kai turiu prieš akis išbaigtą tvarkaraštį, kuriame aiškiai - juodu ant balto (tiksliau, mėlynu ant rožinio ;)) užrašyta, kurią dieną, kelintą valandą bei minutę turiu atlikti vieną ar kitą savo srities veiksmą, atsižvelgdama į astrologines duotybes, kiek laiko per parą numatyta konsultacijoms telefonu ir, žinoma, kiek laiko galiu skirti sau bei savo artimiesiems......

Kasdienis laviravimas tarp improvizacijos ir tvarkos yra tikras menas.... Nors ir sakoma, jog kūrybos pagrindas yra pirminis chaosas, mano nuojauta kužda, jog visgi kiekviena laisva kūryba bei improvizacija iš tiesų kyla iš pirmapradės (dar neatskleistos!) tvarkos.... :) kažkaip taip

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

ARTUMO IŠBANDYMAI

26/3/2020

Socialinių tinklų erdvėje atsiranda vis daugiau postų bei motyvacinių iliustracijų, kviečiančių aukštesniam karantino įprasminimui..... Rodos, didžiulį pasimetimą ir patirtą šoką iš pradžių bent dalinai kompensavo neplanuotos "atostogos" ir romantizuota galimybė pagaliau pabūti su savo artimais žmonėmis, kuriems nesibaigiančioje kasdienių darbų ir įsipareigojimų rutinoje vis pritrūkdavo laiko..... Ir štai!!! Šis lėkimas pasibaigė!!!

Po truputį iškyla į paviršių išvirkščioji artumo bei bendrai nuo ryto iki vakaro praleidžiamo laiko idealizavimo ir romantizavimo pusė. Ilgalaikis buvimas kartu tarp keturių sienų bei nuolatinis dalinimasis su namiškiais ne tik laime pagaliau pabūti kartu, bet ir savo nerimu, staiga užgriuvusiais rūpesčiais bei nežinia artimiausios ateities akivaizdoje tam tikrais atvejais iššaukė pyktį dėl įsisenėjusių skaudulių, kurie netikėtai atgijo antrajam gyvenimui.

Atsirado daugiau laiko ir objektyvaus pagrindo ne tik džiaugsmui, bet ir prisikaupusiems priekaištams bei paprastam žmogiškam susierzinimui pasireikšti. Ir tuomet kai kas tyliai pagalvoja, jog, jeigu reikėtų jau rytoj ankstyvą rytą keltis tam, kad važiuoti į darbą ir išbūti ten iki pat vakaro, tai būtų tikras išsigelbėjimas bei pabėgimas nuo namų padiktuotų užduočių ir rūpesčių. Taip pat - nuo sistemingai iškeliamo klausimo, kuo užimti vaikus bei galvojimo, kaip tinkamai sukurti mokymosi nuotoliniu būdu sąlygas.

Kažkas apie savo nuovargį nuo artimų žmonių išdrįsta kalbėti garsiai... Kažkam gėda apie tai prabilti... Kažkas kantriai tylėjo, bet jau nebegali slėpti savo irzlios nuotaikos ir vis pratrūksta, radus ne ten padėtą kojinę ar išgirdus ne taip pasakytą žodį... O kai kas, vedamas taurios išminties bei auksinės kantrybės, kartais - lengvai, o kartais - iš paskutinių jėgų stengiasi būti supratingas. Nekelia balso ant savo artimo žmogaus bei išdykaujančių vaikų ir nuoširdžiai mokosi džiaugtis aukštyn kojomis apsivertusio gyvenimo privalumais, kurie kartais visgi pasislepia tarp kabučių.....

Gelbėdami pasaulį ir likdami namie, negriaukime šiurkščiomis pastabomis ar pratrūkusiu tonu namų pasaulio, kurį sukūrėme kartu su mums brangiais žmonėmis. Būkime kantrūs. Nuo kiekvieno(s) mūsų nuotaikos, kantrybės bei geranoriškumo priklauso aplinkinių žmonių savijauta ir tikėjimas, jog VISKAS BUS GERAI.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

© Jelena Simonova, 2020.

LAUKINĖ....

20/3/2020

Kai dega metų ratui priklausančių švenčių laužai.... Kai Tavo instinktyvioji prigimtis šoka pražystančios gamtos atgimimo šokį.... Kai Tavo vaikystės prisiminimai nubraukia ašarą, riedančią suaugusios moters veidu.... Kai tarp Tavo sudėtų delnų pulsuoja tai, ko Tu nematai, bet jauti, jog yra Kažkas, kas laimina Tavo pasaulį.... Kai Tavo beribės sielos gilumoje atgyja amžių palikti archetipų pėdsakai.... Kai Tavo realybėje persipina mobiliojo ryšio įgalinti kreipiniai, beprotiška laiko karuselė, Tave saugantys totemai, kuriuos prisijaukinai, bei laikrodžio tikslumu suveikianti Tavo laukinė nuojauta, kuri niekada neapgauna.....

Su MEILE,
Jelena Simonova RAGANA ir Murlytė ;)

© Jelena Simonova, 2020.

........................................

16/3/2020

Susiliejusi su savo pačios užimtumu, kuris net ir karantino metu peržengia Žemės ritmo nustatytą 24 valandų tvarką bei įsikūrė „paraleliniame“ pasaulyje, stebuklingu būdu išlaisvinu į esaties plotmę niekur neskubančias akimirkas. Tokių pasitaiko dieną ir vėlyvą vakarą. Jos spontaniškai nukreipia mano mintis į stiklu riedančiais lašais kukliai papuoštą saulę už lango, laukinių vėjo gūsių blaškomų medžių šakų šokį arba prikausto mano drėgną žvilgsnį, paliestą bemiegių naktų, prie atspindinčių paviršių atveriamo šešėlių žaismo.....

Šioje naujoje pavasario planetoje kvepia tikru su kiekviena akimirka vis ryžtingiau artėjančiu atgimimu bei jaukia vanile, su kuria susidraugavo triumfuojantis lietus... Rodos, tarp daugiabučių ir prekybos centrų įsikūrusiame pasaulyje dar niekada nebuvo tiek daug erdvės, gryno oro bei laisvės. Miestai – dykumos niekur neskuba ir kol kas niekur nekviečia tų, kurių ofisai, kabinetai bei kitos darbinės erdvės liko vakarykščiame, jau nebeegzistuojančiame pervargusiame pasaulyje. Kažkas iš naujo atranda buvimą toje pačioje virtuvėje, tarp tų pačių keturių sienų, matytų milijoną kartų iki šiol, lėtai gurkšnojamos rytinės kavos skonį ir laiką, kuris nuo šiol matuojamas dar nepažįstamais vienetais, prasilenkiančiais su įprastu laiko tėkmės pajautimu.

Ir, žinoma, nesibaigiantys informacijos srautai bei keistas nuovargio nepažįstantis budrumas, kuris lyg autonominis savaime veikiantis pritaisas nuolat matuoja tiesiai iš Dangaus nuleisto kitokio laiko pulsą…. Rodos, bet kurią akimirką kažkas praneš kai ką nepaprastai svarbaus…. Kažką pranešė. Ne, ne tai…. Kol kas vis apie tą patį….. Bet ir šis laukimas praeis. O Visata, Ji juk galiausiai sudėlioja ir sutvarko taip, kaip yra geriausia…. ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

DABARTIES ATSPINDYS NEPATOGIOS ATSAKOMYBĖS AKIVAIZDOJE

12/3/2020

Pavasaris priglaudė rudens siunčiamus lietaus linkėjimus, apgaubė juos meile, jaukumu ir dar kažkuo svarbiu, kas neįvardijama žodžiais bei ko paprastai tikimės iš pačių artimiausių žmonių....

Lygiagrečiai, visai čia pat, visuotinė sumaištis perpildo informacijos srautus transliuojančių eterių lauką, skverbiasi į virtualią erdvę bei neramius protus, kurie nežinodami kaip reaguoti, užkemša naują, su nerimu persipynusią baimės formą, lėtai gendančių maisto produktų atsargomis, padrikai suformuluotų praktinių rekomendacijų ir instrukcijų skaitymu arba aklais bandymais apsimesti, jog šiame pasaulyje nevyksta nieko, kas būtų neįprasta....

Tūkstančiai nekantrių žinučių, kuriose klausiama apie NAUJOJO VIRUSO skelbiamos grėsmės pagrįstumą ir kurių nebeįmanoma fiziškai aprėpti bei perskaityti, ir, žinoma, visur besireiškiantis žmogiškai suprantamas vidinis priešinimasis šio pavojaus padiktuotoms pauzėms, kurios negailestingai ardo artimiausios ateities planus, tačiau racionaliai ne tik pateisinamos, bet ir būtinos.

Pavieniam asmeniui susiklosčiusios „aplinkybės“ užkrovė žmogiško suvokimo ribas peržengiančią atsakomybę, kurios mes nepratę prisiimti tokiu globaliu mastu. Todėl vėl ir vėl tenka atsidurti jautrioje ir visapusiškai nepatogioje akistatoje su savo pasimetimu, sąžine bei daugeliu atvejų nuo mūsų pačių priklausančiu pasirinkimu – keliauti ar likti namie?, vykti į koncertą, teatrą, rungtynes ir kitur, kur numatytas didžiulis žmonių susibūrimas, ar susilaikyti?.... Kažkas vadovaujasi nenoru prarasti iš anksto investuotus pinigus.... Kiti paklūsta savisaugos instinktui arba suskliaudžia savo įprastą aktyvumą dėl nepakeliamo aplinkinių žmonių spaudimo.... Kai kas įsiklauso į sveiko proto suformuluotus motyvus bei širdies balsą, kurie šioje situacijoje paradoksaliu būdu neprieštarauja vienas kitam....

Aplanko keistas suvokimas, jog mūsų kasdieniai pasirinkimai nebegali būti tokie inertiški bei spontaniški, kokie buvo iki šiol.... Meilė artimam šios visuotinės sumaišties chaose įgauna kitokią prasmę, savo ruožtu tai, kas ištisą amžinybę atrodė savaime suprantama ir nepajudinama, trapumo bei pažeidžiamumo akivaizdoje atsiskleidė kitaip.... Tai, kas įvyko, nebėra kažkas abstraktaus ir tolimo, kaip gaisrai, žemės drebėjimai ar dėl geografinių ypatumų mūsų kraštui nepažįstami cunamiai, apie kuriuos pranešdavo informaciniai šaltiniai bei kurių masiškumas suleisdavo savo šaknis kažkur kitur – tolimuose Žemės kampeliuose, tad daugeliu atvejų neturėjo jokios įtakos kiekvieno mūsų kasdienio gyvenimo ritmui.... Tai, kas įvyko šį kartą, atsidūrė pernelyg arti ir todėl, kad ir kaip negebėtume su tuo susigyventi ar mėgintume priešintis bei ironizuoti, tai paliečia kiekvieną mūsų asmeniškai.....

Galbūt nuskambės vaikiškai bei naiviai, bet vis dėlto... Kai kas iš Aukščiau mums vis siuntė ir tebesiunčia žinutes, jog pernelyg skubame..... Kai kas vis drastiškesniais būdais pabrėžia, jog metas kardinaliai keisti judėjimo kryptį... Kai kas iš Aukščiau nebepateisina šioje Žemėje įsikūrusio ir pernelyg įsijautusio „skruzdėlyno“ savivalės bei generuojamų negrįžtamų padarinių aplinkai... Kai kas vis įspėdavo mus, jog turime pagaliau sustoti...... Tikriausiai anksčiau ar vėliau Kažkieno rūpestinga, bet negailestinga ranka galiausiai sustabdo tuos, kurie negirdi....

Saugokime vieni kitus.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

PRAĖJUS KURIAM LAIKUI....

2/3/2020

Kartais laikas primygtinai fiksuoja ne išorinius mūsų pokyčius, bet vidinius.... Tuomet su savo praeities atvaizdu užsimezga įdomus santykis. "Pasikapstai" savyje, tarytum prieš daugybę metų užmestoje rankinėje, ir randi seniai apleistus dalykus: tam tikrus suvokimus, kurie kažkada atrodė gyvybiškai svarbūs, ir prisiminimus, kurie kvepia pamirštais kvepalais, dėl kurių tuo metu krausteisi iš proto.... Bet visa tai - šie suvokimai, prisiminimai bei aldehidinis aromatas, kuriuo jie dvelka, šiandien "skamba" visiškai naujai...... Ir nesvarbu kiek Tau metų - 63, 40, 27 ar 18 - bent viename jautrios moteriškos sielos karalystės kampelyje visada skamba RETRO....

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

LAIŠKELIS MANO SEKĖJAMS

29/2/2020

Didžioji dalis mano skelbiamų postų sukurta su vieninteliu tikslu – DUOTI. Juose visapusiškai atsiskleidžia išskirtinai raganiški mano realybės aspektai: burtai, straipsniai, loterijos.... IMKITE.... Visa tai nieko nekainuoja.... Po neseniai paskelbtu postu su runų orakulu per kelias valandas prisikaupė virš dviejų šimtų komentarų su pasirinktais skaičiukais.... Aš prisiimu didžiulę atsakomybę už kiekvieną šių skaičiukų bei tą jautrią žmogišką užklausą, kurią kiekvienas jų slepia ir mane džiugina, kad turiu galimybę bent vienu procentu ar mažyčiu žingsneliu prisidėti prie Jums rūpimų atsakymų atskleidimo ir bent dalinio aiškumo išgryninimo... BET... Kadangi esu realus žmogus, o ne virtualus personažas, administruojantis šį puslapį, pradėjau skelbti ir kitokius postus.

Neseniai viename postų TIESIOG paprašiau savo sekėjų pasidalinti greitai paruošiamų sveikuoliškų patiekalų receptais bei rekomenduoti Kauno ir Vilniaus restoranus, pristatančius į namus kokybišką maistą. Rodos, klausimas nėra iš fantastikos srities, priešingai, - jis labai praktiškas, žmogiškai suprantamas ir kasdienis. Aš, viso labo, paklausiau apie maistą. Be to, nemanau, kad tokio pobūdžio rekomendacijos formulavimas atimtų daug laiko..... O man ši informacija būtų labai pravertus, nes įklimpusi į savo veiklą, iš tiesų kiek esu atitrūkusi nuo realybės.

Mano sekėjų šiuo metu yra virš dvylikos tūkstančių: dalyvaujate akcijose ir loterijose, kuriose AŠ DALINUOSI SU JUMIS, žymite skaičiukus po orakulais, kuriuos skelbiu, rašote man laiškus... Tačiau posto, kuriame šį kartą, išimties tvarka, AŠ PAPRAŠIAU JŪSŲ PASIDALINTI ir man šį bei tą svarbaus patarti, nepastebėjote. Tūkstančiai sekėjų šiuo atveju stebuklingu būdu pavirto beasmene abstrakcija.... Tuomet aplanko keistas suvokimas: tai yra erdvė, kurioje dalinuosi bei duodu aš, bet kurioje negaliu tikėtis mainų. Tokiu postų buvo keletas, palikau tik vieną. Komentaruose radau kelias širdeles ir gėlytes paliktas žmonių, kurie net neskaitė, kas parašyta. Tiesa, radau vieną komentarą: vieną rekomendaciją apie restoraną suformulavo mano vaikystės bičiulis, kuriam matyt manęs pagailo ;)

Galbūt kažkas įsivaizduoja, jog šis puslapis yra mano esminis darbo įrankis. Taip tikrai nėra. Aš ji sukūriau jau turėdama daugiametės praktinės patirties suformuotą stabilų besikreipiančių žmonių srautą. Asmeniniai puslapiai virtualioje erdvėje, rodos, ir yra skirti tam, kad žmonės dalintųsi, todėl, kurdama šį puslapį, negailiu laiko postų, straipsnių, vaizdo įrašų bei kitos Jums naudingos medžiagos rengimui. Daugeliu atvejų įkvėpia Jūsų laiškai, šilti žodžiai..... Todėl „lengva ranka“ nustumiu prisikaupusį beprotišką nuovargį bei miego trūkumą į šoną (mat kai kuriomis darbo dienomis tenka konsultuoti iki gilaus vidurnakčio) ir kažką vis ruošiu.

Retorinis klausimas: galbūt pati to nesuvokdama sukūriau virtualioje erdvėje viso labo dar vieną segmentą, kuris kaip ir viskas aplink skatina tik vartoti bei imti? Galbūt. Kaip bebūtų, nieko nepriimu asmeniškai ir puikiai suprantu, jog šis reiškinys atspindi bendrąsias XXI a. pasaulio tendencijas ir, ko gero, stebėtis būtų naivu. Bet aš vis tiek nustebau, nes, matyt, tikėjausi, jog gali būti kitaip.

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

NUO KO PRADĖTI?

25/2/2020

Nuo ko pradėti? Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, nepriklausomai nuo to, ką norime pradėti: nuosavą versliuką, kuris parodytų, jog dirbti galima ne tik sunkiai, bet ir savo malonumui, ar surinkinėti save iš mažų gabaliukų bei šukių, kurios vis dar yra pernelyg aštrios, kad imtume jas į savo gležnas rankas.... Net jeigu užduotis nr. 1 - tiesiog pradėti visapusiškai rūpintis savimi, daugiau laiko praleisti gryname ore, gaudant šiltų spindulių atneštus SAULĖS linkėjimus ar renkant lietaus bučinius, bet kuriuo atveju pirmiausia pasineri į tą nuostabų suvokimą, jog pagaliau nuoširdžiai - be sąžinės graužaties, šiurkščių priekaištų sau bei skubėjimo - kažką pradėjai daryti dėl savęs.

Tą akimirką pasikeičia pasaulis, nes jis kaip niekada anksčiau pratęsia Tave, išgirsta Tavo slapčiausius norus, apgaubia rūpesčiu, siųsdamas Tau kilnios širdies gyvenimo pakeleivius, įsiklauso į tai, apie ką jau seniai galvoji, bet nesakai garsiai, trumpam pristabdydamas laiką kaip tik tuo metu, kai atsigręži į save nieko nereikalaudamas iš kitų.......

Pradėk nuo savęs ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

GĖRIMŲ GURMANĖ

15/2/2020

Jūra skonių, neaprėpiama įmantriausių atspalvių paletė, tūkstančiai konsistencijų, įspūdžių, asociacijų bei atradimų atsiveria ragaujant bei skanaujant.... Šį kartą - ne apie maistą :) Aš esu gėrimų gurmanė.... :) Lėtai gurkšnodama kažką skanaus, vartau savo spalvingos kasdienybės puslapius: rašau savo tekstus, dirbu su laptopu, plušu, rengdama medžiagą eiliniam vaizdo įrašui, konsultuoju, bendrauju su man mielais žmonėmis, atsiduodu kūrybai, atlieku prieblandoje bei aitriuose smilkalų dūmuose skęstančius ritualus arba tiesiog dovanoju itin retas poilsio akimirkas sau.... Daugeliu atvejų, kai nebelieka laiko normaliai pavalgyti, gėrimai - kava, kokteiliai, skystas kolagenas ar kažkas kita, - man atstoja maistą.

Dabar jau nebeatgaminu, kada atsirado šis įprotis vis kažką gurkšnoti, bet pamenu, kad dar vaikystės laikais mano vaizduotėje kiekvienas gėrimas, kuris patekdavo į mano akiratį, pavirsdavo "stebuklinga substancija".... Juokas juokais, bet daugelis šių, vaikiškų burtų bei žaismingai surimuotų užkalbėjimų paliestų "substancijų" - limonadų, kuriuos "puošė" kuklios to laikmečio etiketės, atliko savo funkciją bei padėjo sudėlioti akcentus istorijoje "apie bjaurųjį ančiuką".... ;)

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA

DVI REALYBĖS

8/2/2020

Kiekvieną kartą, kai piešdavau baltos kreidos gabaliuku ratus ant saulės spindulių nušlifuoto asfalto, labai aiškiai jausdavau ribą, sukeliančią daugiausiai klausimų žmogiškam protui. Ši lėtai bei užtikrintai nubrėžta linija, užsidaranti geometrinėje rato netobulybėje, tobulai skiria šiapus ir anapus.... Šiapus, kur rutuliojasi paklusnūs ir didžia dalimi suplanuoti mano kasdienybės vingiai, ir anapus - buveinė, kurioje atsiveria drėgnomis samanomis bei sandalmedžiu dvelkiančios ritualų struktūros, aitrios tylos prižadinta žodžių steigiamoji galia ir amžių dulkių rūpestingai apgaubta ženkliškoji būtis.... Šiapus ir anapus. Dvi realybės, besidriekiančios kažkur arti, visai čia pat. Kiekviena jų sukuria savąjį į absoliutumą pretenduojantį tikrumą. Pirmoji - konkreti ir praktiška kaip kasdienybę palengvinantis funkcionalus androidas arba rankinė, kurią laikydama rankoje, visur su savimi nešiojuosi neaišku kaip į ją sutalpintą ištisą moteriškų niekučių pasaulį. Antroji realybė - kitokia, neapčiuopiama ir vos pagaunama, bet tikra kaip stebuklas, kuriuo tikime, išsipildanti nuojauta ar malda, kurią sukalbame tomis akimirkomis, kai daugiau nieko nebelieka.... Dvi realybės, tampriai persipinusios mano kasdienybėje ir tuo pačiu niekada nepersidengiančios viena su kita.....

Su MEILE
Jelena Simonova RAGANA